„Šilutės naujienų“ žurnalistė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantė Rūta Ežerinskė trečiadienį dalyvavo jau aštuntą kartą Vilniuje surengtoje konferencijoje „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti“.
Ji skaitė pranešimą „Bendruomenių ir valdžios bendradarbiavimas Šilutės rajone“.
„Bandau pramušti sieną, kad universitetuose kalbėtų praktikai, o juos girdėtų mokslininkai ir taip atsiras mokslo ir praktikos ryšys vadyboje (administravime)“, – sakė vienas iš renginio organizatorių ir Rūtos magistrinio darbo vadovas prof. dr. Saulius Nefas, paklaustas, kodėl nusprendė pakviesti šilutiškę į šią konferenciją.
Apdovanoti respublikinio konkurso nugalėtojai
Pasak prof. dr. S.Nefo, ši konferencija jau ne vienerius metus sulaukia milžiniško viešojo sektoriaus ekspertų dėmesio, nes joje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniam viešojo valdymo aspektui.
Konferencijoje diskutuojama, kaip mokslo institucijos galėtų ir turėtų įsitraukti ar būti įtrauktos į viešojo administravimo procesą, o mokslinės teorijos ir modeliai galėtų būti taikomi praktikoje.
Šiemetinėje konferencijoje dalyvavo mokslininkai ir pranešėjai iš kitų universitetų, svečiai ir iš Latvijos universiteto. Pranešimus skaitė įvairių viešojo sektoriaus sričių specialistai – Seimo ir Vyriausybės nariai, Viešojo administravimo institucijų ir įstaigų, mokymo centrų atstovai, savivaldybių politikai ir administracijų atstovai, MRU socialiniai partneriai ir alumni.
Prieš konferenciją buvo apdovanoti ir respublikinio konkurso vietos bendruomenėms „Bendruomenė – Švyturys 2015 – kelias į sėkmę“ nugalėtojai. Nominacijos „Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas“ nugalėtoja paskelbta Diana Šermukšnienė, Elmininkų bendruomenės pirmininkė (Anykščių r.), nominacijos „Vietos bendruomenės sėkmės istorija“ nugalėtoju – Baublių kaimo bendruomenės centras (Kretingos r.), nominacijos „Bendruomeniškiausia seniūnija arba savivaldybė“ nugalėtoja pripažinta Josvainių seniūnija iš Kėdainių r.
Kalbino politikus, seniūnus, visuomenininkus
Parengti pranešimą šiai konferencijai Rūtai padėjęs prof. dr. S.Nefas patarė, kokios struktūros turėtų būti pranešimas, kas svarbiausia turėtų būti pasakyta. Ruošiantis teko perskaityti ir mokslinių straipsnių bendruomeniškumo, savivaldos tema.
Konferencijoje „Šilutės naujienų“ žurnalistė papasakojo apie Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas, seniūnaitijas, susibūrusias įvairias bendruomenes. Išskyrė ir mūsų krašto egzotiką – kasmetinius potvynius.
Pranešėja parodė, kiek kiekvienoje iš 11 Šilutės seniūnijų veikia bendruomeninių organizacijų, pristatė keletą veikliausių bendruomenių. Vėliau aptarė Šilutėje sukurtas bendradarbiavimo struktūras tarp rajono bendruomenių ir valdžios atstovų.
Pranešime keliama problema, kad vietos valdžios ir bendruomenių bendradarbiavimas nėra pakankamas – to pasigenda bendruomenių nariai.
Pranešėja apklausė rajono politikus, seniūnijų atstovus, ką reikėtų daryti, kad bendradarbiavimas tarp valdžios ir bendruomenių taptų tvirtesnis. Deja, tik vienas kitas politikas rado laiko (ir noro) dalyvauti apklausoje.
Bendruomenių nariai turėtų būti aktyvesni
Prieita prie tokių išvadų: Šilutėje yra daug veiklių bendruomeninių organizacijų, kurios veikia skirtingose srityse, tačiau tarpusavyje jos konkuruoja; valdžia kaltinama neveiksnumu, tačiau dažnai ir patys bendruomenių nariai nesikreipia į valdžios atstovus, o problemų sprendimo būdų ieško kažkur kitur; seniūnai – tie valdžios atstovai, kurie geriausiai žino vietos bendruomenių problemas ir yra tarsi grandis tarp savivaldybės administracijos ir bendruomenių; bendradarbiavimo struktūros tarp bendruomenių ir valdžios nėra pakankamai efektyvios; žmonės labai mažai žino apie rajone veikiančias nevyriausybines organizacijas.
Keletas rekomendacijų: bendruomeninės organizacijos turėtų laikytis drauge ir kartu su seniūnija spręsti problemas, o ne konkuruoti tarpusavyje; bendruomenių nariai turėtų būti aktyvesni, kelti problemas, teikti idėjas, pasiūlymus, nes tik jie patys žino, ko jiems reikia; jie turėtų aktyviau domėtis vietos politiniu gyvenimu, dalyvauti savivaldos procese – tai stiprintų tarpusavio komunikaciją. Kuo labiau vietos gyventojai įsitrauks į sprendimų priėmimą, tuo geriau bus išnaudojami viešieji finansiniai ir materialiniai ištekliai, ugdomas pilietiškumas ir atsakomybė. Valdžios atstovai galėtų dažniau kreiptis į bendruomenes, pasitarti tam tikrais klausimais, jei reikia, turėtų sudaryti darbo grupes. Šilutės rajono NVO taryba turėtų didinti savo žinomumą ir dažniau kreiptis į rajono politikus bendruomenių klausimais.
{jcomments off}