Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laima Dulkytė – nerimstanti keliautoja, siekia, kad ir draugijos nariai nesėdėtų namuose, kuo daugiau būtų bendraujančių būryje, naudotųsi trumpos vasaros malonumais ir keliautų po gražias Lietuvos vietas.
Birželio kelionės maršrutas siekė Pakruojo ir Burbiškio dvarus.
Aplankėme Šiaurės Lietuvos dvarus
Pakruojo dvaras lankytojams siūlo ir pasivaikščiojimus dvaro parke, ir pramogines edukacines programas. Su dideliu šiurpuliu apžiūrėjome čia esantį vienintelį Lietuvoje baudžiavos laikų bausmių muziejų, kur matėme teatralizuotą bausmių vykdymą – jį atliko Šiaulių teatro aktorius. Beje, Pakruojo dvare buvo filmuota žymiojo filmo „Tadas Blinda“ plakimo scena.
Gerą įspūdį padarė svetingas dvaro aludaris Žaldokas, sutikęs su armonika. Jis supažindino su senoviniu alaus gamybos procesu, siūlė paragauti pakruojietiško alaus, o su linksmais Žaldoko pamokymais galėjome paskanauti ir Žaldokienės iš salyklo keptų ypatingų blynų.
Apsilankėme dvaro karčemoje – traktieriuje: paragavome Šiaurės Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų, pagamintų pagal ypatingas senovines tradicijas.
Iš Pakruojo nuvažiavome į nuošaliam miško prieglobstyje įsikūrusį Burbiškio dvarą. Čia pasivaikščioti parko takeliais gali net 5 kilometrus, pereidamas 20 tiltelių, pastatytų virš tvenkinių, kanalėlių. Gaila, kad tulpių žydėjimas jau pasibaigęs, bet šiuo metu žydi kitos gėlės, tad malonu pasėdėti ant suolelio, uodžiant svaigius augalijos kvapus, klausant paukščių čiulbesio.
Sudomino kaimynų įžymybės
Grįždami Šilalės rajone aplankėme Kaltinėnų klebono pastatytą baltą Tautos prisikėlimo kryžių, kuris yra aukščiausias Lietuvoje – 20 m aukščio. Užsukome į Bijotų dvaro sodybą, kurią garsina Baublys. Analogų neturintis iš medžio kamieno padarytas namelis paskelbtas kultūros paminklu – jis mena 1790-1830 Bijotų dvare gyvenusį rašytoją Dionizą Pošką ir Lietuvos praeitį.
Bijotų apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį, 1812 m. rašytojas D.Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas 12,5 m apimties. Vyrai darbavosi visą dieną, po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D.Poškos dvarelio link.
Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Rašytojas įkūrė pirmąjį lietuvių kraštotyros muziejų.
Skuodiškiai subūrė apskrities neįgaliuosius
Grįžę iš šios kelionės, tik dvi dienas pailsėję 55 draugijos nariai išvyko į Skuodo neįgaliųjų draugijos renginį „Mes – nuo Bartuvos krantų“. Mosėdžio seniūnija tapo Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų neįgaliųjų draugijų sąskrydžio vieta. Tai buvo proga praplėsti akiratį, savo gabumus parodyti, vieniem kitus pažinti.
Šilutės neįgaliųjų pirmininkės L.Dulkytės teigimu, Klaipėdos apskrities neįgaliųjų draugijos seniai brandino mintį susieiti, smagu, kad šios idėjos ėmėsi Skuodo neįgaliųjų draugijos pirmininkė R.Zabitienė.
Apskrities neįgaliųjų sąskrydyje Šilutės delegacija buvo gausiausia. Ji atvyko ne tuščiomis rankomis – atsivežė gausybę rankdarbių ir ansamblį „Kvietkelės“ su skambiomis dainomis.
Sąskrydžio dalyviai artimiau susipažino vieni su kitais, žemaitiškų valgių paragavo ir prie tautos paveldo prisilietė. Atsisveikindami vieni kitiems linkėjo, kad tokie susibūrimai taptų tradicija. Tą tradiciją tęsti apsiėmė šilutiškiai, tad kitą vasarą visi laukiami Pamaryje.