Šilutės parapijos jubiliejų paženklino koplyčios atgimimas

evangeliku baznycia beverstetas pas mereŠeštadienį Šilutės gimtadienio šventėje Šilutės evangelikų liuteronų parapija minėjo savo įkūrimo 100-mečio jubiliejų. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo evangelikų liuteronų ir kitų konfesijų dvasininkai.

Svarbus jubiliejaus akcentas buvo atnaujintos koplyčios, esančios senosiose Šilutės kapinėse, šalia geležinkelio, pašventinimas.

Šilutę laimino kelių konfesijų dvasininkai

1913 metų birželio 1-ąją nuo tuometinės Verdainės evangelikų liuteronų parapijos, vienijusios aplinkinių kaimų tikinčiuosius, atskirti 9 kaimai, kurie ir sudarė naują Šilokarčemos parapiją (dabar ji vadinama Šilutės parapija). Tada padėtas ir naujos evangelikų liuteronų bažnyčios, ilgainiui tapusios ryškiu Šilutės architektūriniu simboliu, kertinis akmuo.

Du pasauliniai karai, sovietinė okupacija sutrypė čia gyvenusių žmonių likimus, išniekino tikėjimą. Tačiau dabar šilutiškiai ir išeiviai iš mūsų krašto stengiasi išsaugoti tai, kas mena protėvių kultūrą, palikti ateinančioms kartoms istorinius ženklus, bylojančius mūsų krašto istoriją.

Evangelikų liuteronų bažnyčia yra atvira tikintiesiems, kultūros nešėjams. Šventinį rytą Dievo žodį čia skaitė ir laimino Šilutę bei jos žmones Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Šilutės ir Pagėgių parapijų klebonas Remigijus Šemeklis, Žemaičių Naumiesčio, Ramučių, Švėkšnos, Saugų ir Kintų parapijų klebonas Mindaugas Žilinskis, Šilutės katalikų šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Toleikis, Sostinės evangelikų baptistų bažnyčios pastorius Miltonas Magalhaes, Šilutės evangelikų baptistų pastorius Rimas Čeliauskas.

Pamaldų metu giedojo Sostinės evangelikų baptistų bažnyčios jaunimo grupė, Šilutės evangelikų liuteronų ir katalikų parapijų chorai, paskutinę giesmę atlikę kartu.
evangeliku baznycia ekumenines pamaldos
Sveikindama parapijiečius šventės proga rajono merė Daiva Žebelienė dėkojo už indėlį į Šilutės gyvenimą ir perdavė Savivaldybės dovaną bažnyčiai – Švėkšnos seniūnijos Pavilnučio kaimo kalvio Dainiaus Šarkaus nukaltą įspūdingą žvakidę.

Parodoje – bažnyčios istorija

Kunigo R.Šemeklio iniciatyva, jubiliejaus proga bažnyčioje eksponuojama paroda „Šilokarčemos (Šilutės) parapijiečiai“, kurią parengė Šilutės muziejaus istorikai Ignas Giniotis ir Darius Barasa bei parapijietė Erna Dreižas (Dreyczas). Muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, pristatydama parodą ir parapijos istoriją, pasakojo, kad tuoj po parapijos įkūrimo ant Šilokarčemos dvarininko Hugo Šojaus (Scheu) dovanoto sklypo pradėta statyti nauja bažnyčia. Tačiau statybas sustabdė I pasaulinis karas ir po jo kilusi neregėta infliacija. Žmonių suaukoti pinigai katastrofiškai nuvertėjo. Statyboms pinigus iš naujo rinko visoje Prūsijoje – užsimota pastatyti itin gražius maldos namus. Statybos užsitęsė net 13 metų – iki 1926-ųjų. Darbus organizavo kunigas Teodoras Eikė (Theodor Eicke), iki tol ėjęs Verdainės parapijos antrojo kunigo pareigas ir paskirtas vadovauti Šilokarčemos parapijai nuo pat jos įkūrimo.

Pasak R.Šikšnienės, parodos rengėjai norėjo parodyti žmones, kurie anuomet gyveno Šilutėje, kūrė jos gyvenimą. Eksponuojamos parapijai nusipelniusių žmonių nuotraukos, užfiksuoti statybos momentai.

Duris atvėrė kapinių koplyčia

Pravažiuojantieji pro senąsias, Tilžės g. esančias miesto kapines jau pastebėjo, kad čia jau kuris laikas vyko renovavimo darbai.

Šeštadienį, miesto šventės dieną koplytėlė buvo pašventinta ir atidaryta, o atidarymo iškilmėse dalyvavo ir tolimi, bet mūsų kraštui neabejingi bičiuliai – Vokietijos Beveršteto (Beverstedt) miesto delegacija.

Vokietijos atstovus priėmusi rajono merė Daiva Žebelienė dėkojo jiems už tai, kad jiems rūpime ir sulaukiame pagalbos, ir išreiškė viltį, kad ir pagrindiniai kapinių vartai bus atstatyti tokie, kokie buvę.

Svečiai sakė pažinę ankstesniuosius rajono merus Arvydą Jaką ir Virgilijų Pozingį, tad dabar džiaugiasi jau pažinę ir D.Žebelienę. Jiems didelį įspūdį padarė Šilutė – tai, anot jų, gražiai sutvarkytas miestas, kurį puošia daug gėlių.

evangeliku baznycia koplycios vidusDelegacijos nariai sakė savo mieste didelį dėmesį skiriantys paskatinti miestelėnus būti aktyvius, siekti veiklos. Apie paramą Šilutei tvarkant senųjų kapinių koplyčią kalbėta jau seniai.

Svečiai prisiminė, jog 2006-aisiais pravažiuojant šias kapines niekas iš tuomet atvykusių vokiečių nepanoro išlipti jas apžiūrėti – tokios jos buvo apleistos. Tada ir gimė mintis padėti šilutiškiams jas sutvarkyti. Dabar šios kapinaitės, anot svečių, taps lankymo objektu vokiečių turistams.

Vokiečius ypač sužavėjo tai, kad šilutiškiai į koplytėlės atstatymo darbus įtraukė jaunimą, nes moksleiviams – tai galimybė sužinoti krašto istoriją. Už nedidelę sumą koplyčią remontavo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos moksleiviai ir jų mokytojai.

Pasak Beveršteto delegacijos narių, žinių iš Šilutės visad laukia daugybė iš šio krašto kilusių Beveršteto gyventojų. Jos platinamos per laikraštį „Šiaurės Vokietija“ ir grįžus Šilutėje apsilankiusioms delegacijoms šio leidinio pardavimai smarkiai išauga. Besilankantys Šilutėje vokiečiai sakė raginantys čia atvykti ir kitus savo tautiečius, tad jaučiasi esantys tarpininkai tarp dviejų tautų.

Jie šį kartą Šilutės turizmo informacijos centrui atgabeno du dviračius, kad centras galėtų juos nuomoti ir taip užsidirbti pinigų.
Merė įteikė svečiams jiems skirtą kultūros puoselėtojų apdovanojimą „Metų atminties gija“, kurį Beveršteto žmonės pelnė už savo paramą.

Šventovė atnaujinta šilutiškių ir vokiečių pastangomis

Šeštadienį koplyčios pašventinimo apeigas atliko evangelikų liuteronų vyskupas M.Sabutis.

„Stovime prie durų, per kurias į amžino poilsio vietą buvo išlydėta tūkstančiai tėvų, mamų, senelių, kūdikių. Ši vieta buvo išniekinta, sunaikinta. Tačiau šiandien švenčiame tiesos pergalę. Giedame, meldžiamės prie atnaujintos koplyčios vis labiau tvarkomose senosiose kapinėse. Ar girdi mus tie, kurie griovė? Kur jie šiandien?“ – retoriškai klausė vyskupas.

Jis dėkojo Savivaldybei, visiems rėmėjams, kurie šią šventą vietą prikėlė.

Rajono merė D.Žebelienė irgi pasidžiaugė, kad Šilutės gimtadienio dieną atsivėrė šios koplyčios durys. „Jūsų, mieli svečiai iš Beveršteto, dėka šios durys atsivėrė anksčiau, nei mes vieni būtume tą darę. Perduokite mūsų padėką visiems savo kraštiečiams“, – sakė merė.

Šilutės muziejaus direktorė ir Šilutės gražinimo draugijos narė R.Šikšnienė priminė kapinių ir koplyčios tvarkymo istoriją. Kapines daug metų, dar sovietmečio laikais, tvarkė Šilutės 1-osios vidurinės (dabar – evangeliku baznycia sventina koplyciaPirmosios gimnazijos) mokiniai, skatinami mokytojos Aldonos Petrošienės. 2007 metais iš Beveršteto atvykę svečiai paragino imtis koplyčios remonto, iš savo miesto atvežė akmenį, kuris simbolizavo darbų pradžią.

Tais pačiais metais susikūrusi Šilutės gražinimo draugija ėmėsi kirsti kapinėse krūmų sąžalynus, iniciatyvą palaikė Šilutės visuomenė, noriai talkininkavusi kapinių tvarkymo darbe.

2009 m. Savivaldybė skyrė pinigų uždengti naują koplyčios stogą. Pernai Beveršteto gyventojas Martinas Bensenas (Martin Bensen) koplyčios vidaus remonto darbams surinko 1700 eurų, aukojo 7 žmonės. Remontavo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos mokiniai. Net 2000 Lt savo santaupų koplyčios langams įdėti davė dabar Šilutėje gyvenanti p. Brigita Čigirač. Šilutės seniūnija įvedė elektrą.

Taigi prie šios istorinės vietos tvarkymo prisidėjo daugybė šilutiškių ir rėmėjų iš Vokietijos. Jiems įteikti padėkos raštai ir nuotraukos, įamžinusios buvusios apleistos ir atnaujintos koplyčios vaizdus.

Beveršteto delegacijos narė Trautė Moizer (Meuser) perdavė Šilutės muziejui prieš Kalėdas mirusio Šilutės bičiulio Helmuto Bergerio išsaugotus dokumentus ir žadėjo toliau remti šilutiškius.

Klaipėdos krašto gyventojų draugijos Vokietijoje (AdM) pirmininkas Uve Jurkštys (Uwe Juksties) sakė, kad šviesios atminties Bergerio šeima paprašė bičiulių į laidotuves nenešti gėlių, o paaukoti pinigų Šilutės koplyčiai restauruoti. Šiuos pinigus (1000 Lt) U.Jurkštys perdavė Šilutės gražinimo draugijai.

Restauruotoje koplyčioje veiks muziejuje išsaugotų kapinių tvorelių ekspozicija.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.