Šaligatviu ėjęs būrelis vaikų linksmai čiauškėdamas pasuko į gatvę ir nė nežvilgtelėjęs į šonus, patraukė per ją… Tiesa – pėsčiųjų perėjos ženklu nužymėtoje vietoje.
Toje pačioje vietoje prie perėjos priartėjusi paauglė su ausinukais, kinkuodama į tik jai vienai girdimą muzikos taktą, taip pat perėja patraukė nė akies krašteliu nežvilgtelėjusi į šonus… Tuoj po jos tuo pačiu keliu pasuko būrelis jos bendraamžių, su tokiu entuziazmu besidalijančių gal praėjusių krepšinio varžybų įspūdžiais, kad net aklam buvo aišku – jie negirdi ir nemato nieko aplink save…
Tokius ir panašius vaizdelius Šilutės gatvėse stebime kasdien. Juos matantys kiti pėstieji tik pečiais trauko, vairuotojai keiksnoja ir džiaugiasi, kad šiaip taip suspėjo nuspausti stabdžių pedalą, kai tiesiai priešais mašiną žengė žmogus.
„Pėstieji mūsų gatvėse tiesiog puola po ratais“, – sutinka ir kalbinti policijos pareigūnai.
Baudos padvigubėjo
Eismo įvykių rajone, nors ir nežymiai, bet mažėja. Štai 2010 metais iš viso užregistruota 170 avarijų, 55 iš jų buvo įskaitinės, t.y., tokios, kuriose žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Praėjusiais metais šie skaičiai atitinkamai buvo 165 ir 49. Užpernai eismo įvykiuose žuvo 8, pernai – 5 žmonės, sužeistųjų buvo atitinkamai 75 ir 62.
Tai – tik sausa statistika, bet už kiekvieno jos skaičiaus slepiasi žmonių skausmas ir ašaros.
Kiek pėsčiųjų nubausta per metus už įvairių eismo taisyklių nepaisymą? – konkretiname savo klausimą Šilutės policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkui Gintautui Armonui.
Pasirodo, nemažai buvo ir eismo taisyklių nepaisančių pėsčiųjų: 2010 metais baudas pelnė 233, o 2011-aisiais – 209 žmonės.
Kokie būna pėsčiųjų pažeidimai? G.Armonas vardija Kelių eismo taisyklėse numatytas situacijas, už kurias baudos nuo 2011-ųjų sausio sugriežtintos. Vienas pažeidimų, kai pėstieji, tamsiu paros metu užmiestyje eidami kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu, nesineša šviečiančio žibinto, nevilki ryškiaspalvės liemenės arba prie drabužių nėra prisisegę atšvaito. Turėti tokius šviečiančius ženklus pėstiesiems nurodo 131 KET straipsnis, jame numatytos ir baudos, kurios jau metai siekia nuo 80 iki 140 litų.
Iki tol nedrausmingus pėsčiuosius už šiuos pažeidimus, taip pat kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, buvo galima bausti tik 30-50 litų baudele.
Su atšvaitu pastebimi 5 kartus toliau
„Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik visai prie jų priartėję. Tai pavojinga situacija. Bet dar pavojingiau, kai transporto priemonės kelyje prasilenkia. Tada vairuotojai trumpam būna visai apakinti žibintų šviesų ir gali nepastebėti priekyje einančių pėsčiųjų ar dviratininkų“, – sako G.Armonas.
Esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, galimybė pėstiesiems ir dviratininkams patekti į eismo įvykį padidėja net keletą kartų. Be to, nelaimės atvejais pasekmės būna skaudesnės.
Pasak pareigūno, su atšvaitu ar žibintu einantį žmogų vairuotojai pastebi net iš maždaug 5 kartus didesnio atstumo nei atšvaito neturintį žmogų. To pakanka, kad vairuotojas spėtų sulėtinti greitį, o esant būtinybei – ir sustotų.
Turi kalbėti tėvai ir mokytojai
G.Armonas ir nuolat keliuose budintis Kelių policijos poskyrio specialistas Remigijus Agintas sako, kad jau turbūt niekas nebesuskaičiuotų, kiek atšvaitų per pastaruosius kelerius metus išdalino Lietuvos kelių policijos pareigūnai. „Gal po kelis kiekvienam pėsčiajam tektų“, – svarsto pareigūnai.
„Nuolat, net po kelis kartus per metus, lankomės mokyklose, kalbame su mokiniais ir mokytojais, prašome kasdien priminti vaikams atšvaito svarbą, bent paklausti, kur vaiko atšvaitas yra šiandien. Tokie pokalbiai su vaikais turi vykti kiekvieną dieną ir namuose, ir mokykloje“, – sako G.Armonas.
G.Armonas ir R.Agintas mano, jog ir tėvai turėtų apie tai dažniau kalbėtis su savo vaikais. Praverstų mažylį keletą kartų rytais nuvesti į mokyklą, parodant jam patį saugiausią maršrutą. Pagaliau nupirkti vaikui tą atšvaitą ne milžiniškus pinigus kainuotų.
Teigiamų poslinkių vis dėlto pastebima: atšvaitais jau papuošti dažno mažamečio drabužiai, rečiau keliuose tamsiu paros metu sutinkama ir dviratininkų be atšvaitų.
Tūlas pilietis gali prieštarauti sakydamas, jog jis vaikšto tik apšviestomis miesto gatvėmis, tad ir atšvaitų jam nereikia. Pareigūnai mano, jog taip tik apgaudinėjame save – tokį kelią, kurį visą nueitume tik apšviestais ruožais, vargu ar rastume.
Pėstieji pamiršo eismo taisykles
Mūsų miesto pėstieji, matyt, jau primiršo KET punktą, kuriame aiškiai apibrėžiama, kaip jie turi elgtis priartėję prie perėjos. 51 KET punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstysis gali tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai bus saugu. Antraip bėdos gali prisidaryti ir sau, ir nesuspėjusiam automobilio sustabdyti vairuotojui.
„Kad mūsų pėstieji per gatvę eina net neapsižvalgę, tai faktas. Tai ne tik Šilutės, bet ir visos Lietuvos mažesnių miestų problema“, – mano G.Armonas ir R.Agintas.
Ir pateikia žiaurią statistiką: kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 2000 eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus vidutiniškai žūsta 240 pėsčiųjų, daugiau nei pusė jų – tamsiu paros metu. Beveik visi į eismo įvykius patekę pėstieji, eidami tamsiu paros metu, neturėjo prie drabužių prisisegę atšvaito, nesinešė žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto.
Vairuotojai privalo stebėti ženklus
Kad pėstieji piktnaudžiauja kitų eismo dalyvių kantrybe, sutinkantys pareigūnai turi ką pasakyti ir patiems nekantriausiems vairuotojams. Jie primena KET punktą, kuriame sakoma, jog artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš perėją žymintį ženklą, kad praleistų bet kurioje kelio pusėje į perėją įžengusį pėsčiąjį.
Paprastai sakant, vairuotojai turi atidžiai stebėti ženklus, ypač – tamsiu paros metu, kai pėstieji matomi prasčiau. O priartėjęs prie perėjos vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas pėstysis per gatvę žengti nesiruošia. Tuomet, anot G.Armono, ir keiksnoti jų nereikės.
Paklausti, ar sutinka su nuomone, kad mūsų miesto vairuotojai yra gana taktiški pėsčiųjų atžvilgiu ir, palyginti su kitais miestais, dažniau praleidžia juos per perėjas, pareigūnai purto galvas. Jie sako kasdien prisižiūrintys begalę abipusės netolerancijos pavyzdžių.
Kada turėsime pėsčiųjų šviesoforą?
Ypač dideli kamščiai Šilutėje rytais susidaro Lietuvininkų gatvėje, ties senuoju muziejaus ir mažosios „Maximos“ pastatais. Čia būriai vaikų, eidami į Šilutės pradinę mokyklą ir abi miesto gimnazijas, prieš 8 valandą tiesiog nenutrūkstamu srautu plūsta per gatvę, tuo pačiu sustabdydami begalę automobilių.
G.Armonas mano, kad išeitis būtų šioje vietoje pastatyti vadinamąjį pėsčiųjų šviesoforą – tokį, kad paspaudus specialų mygtuką pėstiesiems užsidegtų žalia šviesa.
Saugaus eismo komisijoje dirbantis Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sako, kad tokie šviesoforai seniai nebe naujiena didžiuosiuose šalies miestuose. Saugaus eismo komisijos nariai jau tarėsi dėl jo įrengimo ir minėtoje mūsų miesto vietoje. Kol kas nežinoma, kiek tokio šviesoforo įrengimas kainuotų. A.Ivanauskas neabejoja, jog tai būtų gera išeitis ir, jei tokius šviesoforus rengianti įmonė pateiks įmanomas kainas, ši naujovė netolimu metu turėtų atsirasti ir Šilutėje.
