Šilutės pienininkai – mitinge prie Seimo: „Norime dirbti ir  užsidirbti“

Dar praėjusį mėnesį kilusi Lietuvos pienininkų protesto banga dėl ketinimo nesitaikstyti su visoje Europos Sąjungoje žemiausiomis pieno supirkimo kainomis, įgavo kitokį pagreitį. Vasario pirmomis dienomis vykdę akciją „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“, pienininkai tiesiog dalijo pieną nemokamai, kai kurie šviežią pieną net pylė į laukus ar srutų nutekėjimo latakus. Nesulaukę konkrečios pagalbos ir užtikrinimo iš aukščiausių šalies vadovų, ūkininkai kovo 23-iąją rinkosi Vilniuje, šalia Seimo, ir čia surengė didelę protesto akciją. Tarp protestuotojų buvo ir gausus būrys šilutiškių. „Šilutės naujienoms“ jie sakė, kad neketina nuleisti rankų ir visomis įmanomomis priemonėmis kovos už savo ūkių išlikimą, sieks atkreipti visuomenės dėmesį.

Pikete dalyvavo ir Šyšgiriuose ūkininkaujanti V. Macijauskienė, atsitiesusi po  2020-ųjų nelaimės, kai audra nugriovė jos fermą ir pražudė dalį galvijų.

Vilniaus miesto savivaldybė kovo 23 d. leido į piketą susirinkti 2,5 tūkst. asmenų, jis buvo tęsiamas nuo 11 iki 15 val. Piketą organizavo Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai: grūdų, daržovių, kailinių žvėrelių augintojai, taip pat dalyvavę proteste. Mitingo organizatoriai reikalavo „gelbėti visą žemės ūkį“: vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, protesto organizatorių ir dalyvių teigimu, yra nepakankama. Susirinkusieji tąkart taip pat reikalavo Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

Pajautė vieningumą

Stebėdama kovojančių pienininkų už savo teises ir išlikimą situaciją, „Šilutės naujienų“ redakcija kalbino ir proteste prie Seimo dalyvavusius šilutiškius, išklausė jų išsakytas nuomones, protesto įspūdžius. Daugelis po piketo neslėpė nusivylimo, jog iki šiol jie taip ir liko neišgirsti.

Nepaisydami ilgos bei varginančios kelionės iš pamario, Šilutės pieno ūkių atstovai ankstų ketvirtadienio rytą rinkosi prie Šilutės kaimo reikalų skyriaus pastato. Čia jų laukė 50 vietų autobusas, kuris vežė į sostinę. Dalyvių teigimu, norinčiųjų iš Šilutės rajono vykti į mitingą buvo tiek daug, kad net ne visi sutilpo į samdytą transporto priemonę. Pienininkai buvo paimami ir iš Laučių, Žemaičių Naumiesčio bei Vainuto seniūnijų.

Pirmoji kalbinta pieno ūkio atstovė, mitingo dalyvė Rasa Necelienė iš Galzdonų kaimo sakė, jog pagaliau pikete buvo jaučiamas ūkininkų vieningumas. Pašnekovė atviravo, jog net netilpo į samdytą autobusą visi norintieji į sostinę vykti šilutiškiai.

Anot Rasos, nors dar ir nėra pasiekti visi ūkininkų tikslai, nėra jie pakankamai valdžios atstovų išgirsti ir išklausyti, tačiau yra jaučiamas atkreiptas dėmesys, net ir šiokia tokia baimė, ką dar sugalvos šalies ūkininkai, kovodami už savo vietą po saule.

Pati pašnekovė sakė savo pieno ūkyje laikanti 70 melžiamų karvių. Jau nuo naujųjų metų ūkis, parduodamas pieną, patiria didžiulius nuostolius, nes už 1 litrą tegauna vos po 27 ct.  Rasa sakė, kad ir vasario mėnesį aktyviai jungėsi į paskelbtą pienininkų akciją – šviežią pieną vežė į Klaipėdos „Eglės“ turgų ir dalijo žmonėms nemokamai.

Nusivylė valdžios abejingumu

Vainuto seniūnijos, Galnės kaimo pieno gamintoja Ksavera Stirbienė taip pat, nepaisydama itin brangaus laiko, vyko atstovauti ūkininkams į sostinę. Anot pašnekovės, ketvirtadieninis mitingas ją, kaip ir daugelį ūkininkų, šiek tiek nuvylė. „Labiausiai mes norėjome tiesioginio pokalbio su ŽŪM ministru K. Navicku, Premjere I. Šimonyte, nuo kurių pirmiausia ir priklauso sprendimai. Deja, jie net nepasirodė. Sulaukėme tik palaikymo iš kitų valdžios atstovų, kurie drąsiai ėjo su piketo dalyviais pasikalbėti, palaikė juos, net drąsino nenuleisti rankų, nepavargti ir kovoti už savo teises“, – sakė K. Stirbienė.

Anot pašnekovės, šiandien jos pieno ūkis taip pat dirba nuostolingai – už litrą pieno gauna vos 27 ct. Ūkininkė sakė, jog  jau antrą mėnesį kovojantys už savo geresnes sąlygas ir teises, pienininkai tikrai kol kas nežada sustoti. Piketo metu buvo aiškių pasisakymų, jog, nesulaukę konkrečios ir realios paramos, ūkininkai ateityje rengs daugiau tokių protesto mitingų, o gal net ir bado akcijų.

“Norime dirbti ir užsidirbti“

Praėjusio ketvirtadienio mitinge prie Seimo buvo taip pat nemokamai dalijamas pienas. Protestuotojai rinkosi, nešini plakatais. Aktyvi šeimos pieno ūkio atstovė Milda Norvilienė iš Rusnės seniūnijos, pasipuošusi simboliniu žalmargės kostiumu, susirinkusiesiems dalijo saldainius „Karvutė“. Moteris sakė, jog šiandien dėl vykdomų valdžios sprendimų kaip vienas iš rezultatų yra net tai, jog Lietuvoje nebeliko fabriko, kuris gamintų šiuos saldainius. Anot Mildos, toks fabrikas kažkada buvo, bet, vykdydama įvairias pertvarkas vyriausybė sužlugdė lietuvišką tokių saldainių verslą. Tad moteris dalijo mitingo dalyviams Ukrainoje gamintą „Karvutę“.

Aktyvi ūkininkė iš Rusnės seniūnijos M. Norvilienė piketo dalyviams dalijo saldainius “Karvutė”.

 

„Mums nereikia paramos ar pašalpos, mes jų neprašome, galime patys dirbti ir užsidirbti. Todėl, rengdami tokius protesto mitingus, prašome konkrečiai nustatytos pieno kainos, kuri atitiktų realybę“, – sakė Milda. Anot jos, vyriausybės pažadas, jog pienininkams yra siūlomos skubios trumpalaikės priemonės pieno sektoriui stabilizuoti, tai yra gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. Eur finansinę paramą už laikomas karves, nėra tai, ko ūkininkai siekia.

„Daugelis ūkininkų turi pasiėmę ir paskolas, susipirkę įvairiausią techniką, kad darbai vyktų. Ir niekas nelaukia – paskolas reikia grąžinti. Šiandieninė situacija mums, ūkininkams, yra žiauri. Mes juk šiandien turime gyventi, rūpintis sėja ir panašiai, ir viskam reikia dabar pinigų. Iš kur mums jų gauti, kai, kasdien parduodami pieną už centus, dirbame į minusą?“, – dalijosi liūdnomis realijomis Milda. Anot jos, net ir norint gauti tą pažadėtą paramos dalį ūkininkai šį pavasarį bus klampinami į begales papildomų rūpesčių, taip atitraukiant juos nuo tiesioginio darbo žemės ūkyje. Juk reikės stovėti eilėse, pildyti paraiškas paramai gauti, kai tuo tarpu kiekviena diena svarbi ūkyje.

„Jei kur nors ko nors nesumokame arba permokame, pinigus juk nuima net neatsiklausę nuo mūsų sąskaitų, tiesiogiai. O kai norime kažką gauti, turime prašyti ilgus mėnesius. Privalome įrodinėti, pildyti paraiškas, paskui viską deklaruoti…“, – sako Milda.

Dalindamasi mitingo įspūdžiais ir patirtimi, moteris keliskart paminėjo, jog ūkininkai tikrai neprašo jokių paramų ar pašalpų, o nori tik realiai nustatytų kainų už jų gaminamus produktus. „Mes norime dirbti ir užsidirbti“ , – sakė pašnekovė.

Aktyvumu išsiskiria vainutiškiai

Aktyvi ūkininkų atstovė iš Rusnės seniūnijos M. Norvilienė pasidžiaugė, jog šiemet vasarį, kai buvo surengta pieno nemokamai dalijimo akcija, šilutiškiai buvo vieni aktyviausių ir vieningiausių. Pašnekovė paminėjo jaunąjį ūkininką Tomą Skurdelį, kuris ir buvo pirmasis, stojęs į šią akciją, ir pradėjęs žmonėms dalinti pieną nemokamai. Išskyrė ūkininkė ir Galzdonų kaimo pieno ūkių šeimininkus, kurie absoliučiai vieningai nedavė akcijos metu savo pagaminamo pieno supirkėjui.

 Šilutės krašto ūkininkai.

 

 

Patys aktyviausi kovotojai už savo teises ir geresnes sąlygas, anot pašnekovės, Vainuto seniūnijos gyventojai, kurie aktyviai buriasi ir vyksta į rengiamus mitingus. Milda pasidžiaugė ir išreiškė padėką nuolat palaikančiai pienininkus Šilutės krašto ūkininkų sąjungai ir šios asociacijos pirmininkui Kęstučiui Andrijauskui, pavadindama jį „karvedžiu“. Nepamiršo Milda paminėti, kad būtent praėjusį ketvirtadienį, kai vyko piketas prie Seimo, prie atvykusių šilutiškių prisijungė ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris juos taip pat palaikė. Anot rusniškės, stebint ir bendraujant su kitų rajonų ūkininkais, ji nepastebėjo ir nesutiko nė vieno kito rajono mero.

Apibendrindami įvykusį mitingą ir išsakę savo lūkesčius, Šilutės rajono pienininkai sako, jog nenuleis rankų ir toliau kovos už savo geresnį rytojų. Anot jų, ateityje, jei nebus sulaukta konkrečių garantijų iš vyriausybės, organizuos ir kitokias akcijas, pasitelkdami ir sunkiąją ūkių techniką.