Daugiau nei pusė šimto Šilutės rajono ūkininkų – pieno gamintojų kovo 30 dieną anksti ryte išvyko į Vilnių, kur dalyvavo prie Žemės ūkio ministerijos surengtame mitinge. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (PGA) suburti ir didelius nuostolius patiriantys ūkininkai reikalauja didesnių išmokų bei kompensacijų už praėjusiais metais patirtus nuostolius, o kartu ir žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimo.
„Kantrybė baigia išsekti. Pieno supirkimo kainos nukrito iki tokio lygio, kad mes nebegalime planuoti jokios savo ūkių plėtros ateities, esame priversti atleisti darbininkus. O apie atlyginimą sau nėra ko nė kalbėti – jo visai neužsidirbame. Atėjo metas
Vyriausybei priimti kardinalius sprendimus, kad išgelbėtų Lietuvos pienininkystės ūkį“, – sakė Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė.
Kartu su šilutiškiais mitinge dalyvavo visų šalies savivaldybių žemdirbiai, iš kiekvienos – apie pusšimtį atstovų.
Iš anksto planuota, kad mitinguotojai Gedimino prospektu žygiuos vesdamiesi ir kokį 100 karvių, tačiau šilutiškiai tokiai akcijai nepritarė. Užtat mitinge buvo ir kiaulaičių, ir paukščių – jų atsivežė pienininkus palaikantys kitų žemės ūkio šakų atstovai.
Išvažiavo vildamiesi pabudinti
Sprendimą dėl būsimo mitingo Lietuvos PGA taryba subrandino vasario 23-ąją, kai į Jonavą pasitarti dėl šiandienos situacijos buvo suvažiavę apie 1000 pieno gamintojų iš visos Lietuvos.
„Situacija Lietuvos pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą – ūkininkai nekontroliuojamai mažina karvių bandas bei traukiasi iš pieno gamybos. Šio proceso pasekmės bus neigiamos ne tik Lietuvos pienininkystei, bet ir visai ekonomikai, ypač ekonominiam kaimo vietovių gyvybingumui. Ragindama ieškoti skubių priemonių Lietuvos pieno sektoriaus krizės stabilizavimui, Lietuvos PGA reikalauja, kad LR Vyriausybė ieškotų finansinių resursų ir padengtų 2015 metais Lietuvos pieno gamintojų dėl Rusijos embargo patirtus ir vis dar patiriamus nuostolius. Teigiama, kad Lietuvos pieno gamintojai patyrė 93 mln. Eur nuostolių, iš kurių buvo kompensuota tik 24,46 mln. Eur“, – teigiama PGA tarybos rezoliucijoje.
Taip pat reikalaujama už kvotinio pieno toną išmokėti 25,20 Eur/t dydžio išmokas; mažėjant žemės ūkio produkcijos gamybos mastams ir pajamoms, atitinkamai 30 proc. sumažinti LR žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų skaičių; kad Vyriausybė imtųsi visų įmanomų priemonių, kad kooperacijos skatinimui iš ES biudžeto būtų skirta papildoma finansinė parama ir t.t.
Vakar Šilutės rajono pieno ūkių savininkai išvykai į sostinę rinkosi 4 valandą ryto, jų susirinko daugiau nei 50. Dar keletas ūkininkų vyko savo transportu. Vidutiniškai visi jie laiko po 50 karvių, bet buvo ir tokių, kurie turi ir 20, ir 150 karvių.
„Skaudu ir pikta. Važiuojame su viltimi, kad pavyks pabudinti Vyriausybę ir Seimą, kad jie pagaliau mus išgirs ir pradės galvoti apie tolesnę Lietuvos žemės ūkio strategiją ir kaime gyvenančius žmones“, – sakė išvykstantieji.
Priversti atleidinėti darbininkus
Rajono pienininkų vadovės J.Tamavičienės telefonas kelionės išvakarėse tiesiog kaito. Visgi radusi laisvą minutę ji šiandienos situaciją pieno sektoriuje pakomentavo ir „Šilutės naujienoms“.
Pasak J.Tamavičienės, pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasiekė neregėtas žemumas. Štai smulkiesiems gamintojams, kasdien pristatantiems iki 100 litrų pieno, mokama vos 8 euro centai už kilogramą pieno, turintieji daugiau karvių gauna 15-16,5 centų. Stambieji kooperatyvai, pristatantys po daugiau nei toną pieno, už jį gauna 24 ct/kg, tačiau savo tiekėjams – smulkiesiems pienininkams, žinoma, moka mažiau. Beje, mūsų rajone, J.Tamavičienės žiniomis, stambių kooperatyvų nėra.
O juk pavasaris yra tas metas, kai pieno kainos tradiciškai dar mažinamos, tad ūkininkai, nelaukdami žudančių kainų, pasiryžo nebetylėti.
Pienininkai yra paskaičiavę, kad tam, jog ūkininkams apsimokėtų ūkininkauti, smulkiesiems turėtų būti mokama iki 40 centų už kilogramą pieno, o stambiesiems – iki 45 centų už kilogramą. Tuomet supirkimo kaina jau dengtų pieno gamybos kaštus.
Cento ar kelių priedas prie šiandienos kainų ūkininkų netenkintų. „Norime nuoseklumo ir strategijos, smulkmenos mums jau nebeįdomu. Juk mums reikia ir įrangą – šaldiklius, agregatus pirkti, ganyklas prižiūrėti, nes negalime žemės nugyventi, turime ir jai kažką duoti. Pagaliau, reikia nuolat ir bandas atnaujinti, tolesnę ūkių plėtrą planuoti“, – vardijo J.Tamavičienė.
Dabar, pasak pirmininkės, Lietuvos ūkininkai nebemato ne tik perspektyvos, jie jau priversti atleisti jiems talkinančius darbininkus. Apie kokį nors atlyginimą sau nebėra ir kalbos, mat ūkininkai vos ne vos užtenka apmokėti mokesčius už savo darbininkus ir išmokėti jiems atlygį. Vadinasi, teks talkininkų atsisakyti ir visus darbus bandyti nudirbti patiems.
Bet, pasak J.Tamavičienės, nemažai yra ir tokių ūkių, kuriuose tvirtų vyrų jau nebelikę, dirba vieni seneliai ar tik moterys. Kaip joms techniką suvaldyti, ganyklas prižiūrėti, nudirbti kitus darbus?
Įžvelgia sąmoningą žlugdymą
Kaip tik ši smulkiųjų ūkininkų grupė dabar dažniausiai ir ryžtasi ūkio likvidavimui. Tačiau jiems gerai bent tuo, kad jie gali sau tai leisti, nes nėra susisaistę ES paramos sutartimis ir iš to išplaukiančiais įsipareigojimais. Tuo tarpu tie, kas prieš kelerius metus ryžosi dalyvauti įvairiuose ES paramos projektuose, dabar atsidūrė dar blogesnėje padėtyje, nes keisti ūkio krypties jie neturi galimybės.
„Dvigubai supančioti šiandien yra tie, kas tikėjo perspektyva, kas plėtė ūkius ir žengė į priekį. Jiems iš viso nebeliko jokios išeities“, – vertino Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė. Anot jos, vienintelė išeitis būtų tik ta, kad bent nuo įpareigojimų 5 metus nekeisti ūkio paskirties atleistų.
Kaimo skurdinimas, pasak J.Tamavičienės, kenkia ir daugeliui firmų, prekiaujančių įvairia technika, įranga ir maisto priedais galvijams. „Mums siūlo, siūlo, o mes jau nieko nebeįperkame“, – sakė ji.
Šilutės ūkininkai nemano, kad būtų geras sprendimas nuversti žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę, anot jų, reikėtų leisti jai baigti kadenciją.
Pasak mūsų rajono ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio žlugdymas yra netgi naudingas kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Kodėl? Ogi todėl, kad jei žlugs šis lietuvių verslas, kur kas platesnės rinkos ir perspektyvos atsivers užsieno pieno gamintojams.
„Įžvelgiame, kad galbūt kas nors tokia politika daro paslaugą europiečiams – bando sukurti nišą jų ūkininkams“, – sakė pašnekovė.
Karvių į sostinę nesivežė
Protestui besirengiantys žemdirbiai iš anksto grasino, kad sostinės Gedimino prospektu žygiuos ne vieni – kartu varysis apie 100 karvių. Tiesa, Vilniaus savivaldybė tam leidimo nedavė, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galvijų naudojimą proteste prilygino žiauriam elgesiui su gyvūnais.
Panašiai mano ir mūsų rajono ūkininkai. Jų nuomone, tokia akcija būtų perlenkta lazda ir tikras gyvulių kankinimas. Be to, ir karvės, pasak J.Tamavičienės, dabar nebe tos, kurias galėtum už pavadėlio ramiai pavedžioti po sostinę, jos gali ir bėdos pridaryti…
Tačiau viena „karvutė“ mitinge visgi dalyvavo – šiaudinę gražuolę, papuoštą vainikais, atsigabeno kito rajono atstovai. Pienininkus palaikantys kitų žemės ūkio šakų atstovai atsivežė ir gyvų kiaulaičių bei paukščių.
„Dalyvaujame aktyviai, bet jaučiamės beviltiškai. Seimo pirmininkė vilčių neteikia, tik sako: „Pažiūrėsim, pažiūrėsim“, – vakar iš Vilniaus telefonu pasakojo šilutiškiai.
Mitinguotojai žada sostinėje budėti visą mėnesį, kiekvieno rajono žemdirbiai – po parą. Šilutiškiams teko balandžio 12-oji diena. Jie dar spręs, kokio dydžio delegacija į Vilnių vyks tuomet.
Rašyti atsakymą