Rokiškio dvaro rūmuose neseniai jau 92-ąjį kartą paminėta Tarptautinė kooperacijos diena. Iškilmingame renginyje dalyvavo ir UAB „Šilutės prekyba“ direktorius Egidijus KUZMINSKAS, kurio ilgametis darbas kooperacijos srityje įvertintas apdovanojimu.
Jau 36 metus kooperacijos srityje dirbantis, o paskutiniuosius 26-erius stambiai kooperatinei bendrovei vadovaujantis E.Kuzminskas sako, jog kitoje vietoje savęs neįsivaizduoja, todėl žada dirbti tol, kol bus idėjų.
E.Kuzminskui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas
Tarptautinė kooperacijos diena tradiciškai švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį, Tarptautinio kooperacijos aljanso iniciatyva ji minima visame pasaulyje.
Šiemet renginio dalyviai rinkosi įspūdingame Rokiškio dvare. Suvažiavo visų Lietuvos kooperatinių įmonių atstovai, kurie priklauso Lietuvos kooperatyvų sąjungai (sutrumpintai – Lietkoopsąjungai). Šios sąjungos narė yra ir „Šilutės prekyba“.
Renginyje dalyvavo ir Lietuvos kredito unijos (nes tai irgi kooperatiniu pagrindu sudarytas bankas) vadovai, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovai.
Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas – generalinis direktorius Gediminas Rainys, Lietuvos kooperatyvų sąjungos valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.
R.Miliauskas pasidžiaugė gerėjančiu kooperacijos bendradarbiavimu tarp žemės ūkio, kredito unijų ir prekybos kooperatyvams atstovaujančių organizacijų. Taip pat informavo, kad šiemet birželio 20 d. įsteigta Lietuvos kooperatyvų konfederacija. Pagrindinis jos tikslas – plėsti kooperatyvų bendradarbiavimo galimybes, tinkamai atstovauti jų interesams valstybinėse institucijose.
Už gerus darbo rezultatus R.Miliauskas įteikė apdovanojimus sąjungos narių vadovams.
LPK viceprezidentas G.Rainys už ilgametį darbą, profesionalumą ir ištikimybę kooperacijai įteikė tris šios konfederacijos įsteigtus „Profesijos riterio“ apdovanojimus. Vienas jų skirta „Šilutės prekybos“ valdybos pirmininkui – direktoriui E.Kuzminskui. Apdovanojimą sudaro tai patvirtinantis sertifikatas ir ženklelis.
„Žmogų puošia ir vainikuoja profesionalumas, profesinė garbė ir orumas, ištikimybė profesijai“, – toks šio apdovanojimo moto įrašytas sertifikate.
Idėjų atneša pats gyvenimas
Kalbėdami su E.Kuzminsku pirmiausia ir akcentuojame tą ištikimybės pasirinktajam gyvenimo keliui mintį. Kas lemia, kad kartą sėdęs į roges, jų nekeiti kelis dešimtmečius? Lengva ar sunku vadovauti 25 parduotuves ir valgyklą „Šyša“ Šilutėje vienijančiai bendrovei bei 130-iai šios bendrovės darbuotojų? Pagaliau, kokie žmonės šiandien ateina į prekybą, ar jie panašūs į tuos, kurie ateidavo prieš 30 ir daugiau metų? Tokius klausimus pažeriame „Šilutės prekybos“ direktoriui.
Pašnekovas šmaikštauja girdėjęs, jog vadovas gali dirbti tol, kol turi idėjų, ir sako, kad jam jų kol kas netrūksta. „Kaip pritrūks, kai pats gyvenimas jų nuolat atneša“, – dar pasvarsto.
E.Kuzminskas prisimena darbą prie sovietų tvarkos, vėliau nuūžusią vadinamąją „dainuojančiąją revoliuciją“, kuri, jo žodžiais tariant, verslui visai nebuvo dainuojanti. Greičiau atvirkščiai – neretai ir ašarų (bent jau perkeltine prasme) būdavo, daugybė įmonių bankrutavo, o išlikti pajėgė tik nedaugelis tą „revoliucijos mašiną“ praėjusių įmonių.
Dabar – vėl sudėtingesnis laikas: pasirengimas euro įvedimui. „Mes priimame eurą, pritariame jo įvedimui, bet, manau, kad ne visi tos naujovės įvedimo niuansai buvo gerai apgalvoti, kai ką buvo galima padaryti kitaip, kad tiesiogiai su pinigais dirbantiems žmonėms būtų lengviau. Apie tai buvo kalbėta ir renginio Rokiškyje metu“, – sakė E.Kuzminskas.
Prekyba miestuose skiriasi nuo prekybos kaimuose
E.Kuzminskui tenka pačiam priimti ir atleisti darbuotojus, bet jis labiausiai džiaugiasi tais, kurie bendrovėje jau ilgus dešimtmečius. „Yra net po 40 metų – dar ilgiau nei aš – dirbančių žmonių. Tikrai žinau, kad bet kokioje situacijoje galiu jais pasikliauti“, – sako direktorius.
Bet būna ir priešingai. Štai ateina jauna pardavėja, o jau po savaitės sako: „Pavargau, tikėjausi, kad bus lengviau, verčiau važiuosiu į užsienį“.
Kalbėdamas su į darbą ateinančiais žmonėmis E.Kuzminskas dar sako, jog ir pirkėjų yra įvairių. Anot jo, pardavėjų darbo specifika dideliuose miestų prekybos centruose visai kita nei mažose kaimų parduotuvėlėse. O didžioji dalis „Šilutės prekybos“ parduotuvių yra kaimo vietovėse.
Miestuose žmonės padeda prekes, atsiskaito dažniausiai kortele ir suka link durų, neretai nė žodeliu su pardavėja nepersimetę. O kaimo gyventojai nori pasikalbėti, išsakyti džiaugsmą ar rūpestį. Be to, kai kada ateina ir dėl ko nors įpykęs žmogus, – tokiam ir pardavėja negera, ir prekės bei jų kainos neretai netinka.
Atėjusiam pirkėjui dažniausiai nė motais, kad ir pardavėja gali būti pavargusi, nemiegojusi, nes galbūt susirgo jos vaikai, kad jai pačiai gali skaudėti galvą. Tad pardavėjai nelieka nieko kito, kaip tik užmiršti savo bėdas, šypsotis ir geranoriškai patarti pirkėjui. „Tiesiog tokia yra šio darbo specifika“, – sako E.Kuzminskas.
„Tau teks išklausyti, laviruoti, neretai ko nors tiesiog negirdėti, kad nekiltų noras ginčytis“, – sako jis, priimdamas į darbą naują pardavėją.
Prekybininkų vadovas džiaugiasi, kad prekyba, nors ir nedideliais tempais, bet juda į priekį. „Iš sunkmečio išlipome, tikime, kad dabar jau bus lengviau“, – optimistiškai sako jis.
Rašyti atsakymą