Šilutės rajone rado nematytą paukštį

mazieji-ereliai-reksniai-67790146Šiuo metu Lietuvoje gyvena nuo 1900 iki 2900 mažųjų erelių rėksnių porų, tačiau jų populiacija per pastaruosius 20-30 metų yra sumažėjusi beveik penktadaliu. Dėl to kaltas ne kas kitas kaip gero žmogaus gyvenimas, todėl norint pasiekti balansą tarp žmogaus ūkinės veiklos ir šių paukščių gyvenimo gerovės būtinas kompromisas, sako „Gamtosaugos projektų vykdymo fondo“ vyr. biologas Rimgaudas Treinys. Jis kartu su kolegomis 4,5 metų vykdė projektą, kurio metu buvo inventorizuojamos mažųjų erelių rėksnių lizdavietės. Šio projekto rezultatai pristatyti ketvirtadienį projekto „Mažojo erelio rėksnio Lietuvos miškuose apsauga“ baigiamajame renginyje.

Ereliai nyksta dėl gero žmogaus gyvenimo statybos

Anot V. Treinio, šiuo metu didžiausias mažųjų erelių rėksnių tankumas yra Vidurio ir Šiaurės rytų Lietuvoje, kur vyrauja šlapi, derlingi miškai, kur yra brandžių medynų ir tinkamų vietų ereliams maitintis ir ieškoti grobio – pelėnų, varlių, mažų paukščių. Šių erelių gausa išsiskiria Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Biržų, Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajonai.

„Labiausiai nustebino toks neretas radinys – hidrido jauniklis, kurį išaugino didžiojo erelio patinas ir mažojo erelio rėksnio patelė. Didysis erelis rėksnys yra didesnis mažojo erelio brolis, kuris Europoje yra praktiškai išnykęs ir Lietuvoje yra išnykęs jau gana seniai, kelis dešimtmečius jis čia nebeperi. Bet teko rasti tokį atvejį Šilutės rajone, kai pavienis išlikęs didysis erelis rėksnys susiporavo su mažojo erelio rėksnio patele ir išaugino mišrų jauniklį – hidridą. Tai buvo įdomus atvejis“, – pasakojo R. Treinys, paklaustas, kokių įdomių atradimų pavyko užfiksuoti tyrėjams, įgyvendinant minėtą projeką.

Iš nemalonių patirčių, įvykusių projekto metu, pašnekovas minėjo Laimo ligą, kuria, deja, teko jam ir kolegai užsikrėsti, nes daugybę valandų teko praleisti miškuose, inventorizuojant mažųjų erelių rėksnių lizdavietes.

„Kaimyninės šalys irgi turi panašų erelių tankumą kaip ir mūsų. Mes, Baltijos šalys ir dar kelios aplinkinės pasaulyje sudarome nedidelį branduoliuką, kur dar tų mažųjų erelių rėksnių yra gausu. Pasaulio ir Europos masteliu šie paukščiai yra nykstantys, jie yra nepalankioje apsaugos būklėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje per paskutinius 100 metų išnyko 90 proc. mažųjų erelių rėksnių, to priežastys buvo labai paprastos – industrializacija, intensyvėjantis žemės ūkis, miestų plėtra, miškų naudojimas, melioracija. Gero žmogaus gyvenimo statyba“, – mažųjų erelių nykimo priežastis trumpai išvardijo R. Treinys.

Ar su eglėmis išnyks ir ereliai?

Paklaustas apie vykdyto projekto tęstinumą, vyr. biologas minėjo, kad atlikti tyrimai leido įgyvendinti tam tikrus pataisymus teisės aktuose.

„Padarėme keletą pataisymų teisiniuose dokumentuose, kurie iš esmės optimizuoja miško naudojimo ir apsaugos santykį. Radome tam tikrų netikslumų, sakykime, kai kur apsaugos režimas buvo gerokai griežtesnis nei reikia tai rūšiai išsaugoti, taigi tai buvo įteisinta dokumentuose. Ministro įsakymuose pakeistos tam tikros dokumentų eilutės, kurios pagerina santykį tarp žmogaus ir paukščio, nes negali į vieną pusę lenkti lazdos, ji lūš. Norime rasti kompromisą, o jam pagrindą duoda mūsų surinkti duomenys – kuo tiksliau žinome apie rūšį ir jos ekologinius poreikius, tuo galime tiksliau prognozuoti, kokie sprendimai yra reikalingi ir nesistengti užbėgti įvykiams už akių ir labai sugriežtinti tvarkos, kad ji atsisuktų prieš žmogų, o paskui ir prieš paukštį“, – sakė R. Treinys.

Pristatydamas atliktą projektą, skirtą mažųjų erelių rėksnių apsaugai, vyr. biologas taip pat paminėjo, kad mažųjų erelių rėksnių lizdų inventorizacijos metu buvo pastebėta, kad šie paukščiai daugiausiai lizdų suka eglėse, antri eina – beržai, toliau – ąžuolai ir juodalksniai.

Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas, dalyvavęs pristatyme, uždavė klausimą, ar eglių išnykimas, kuris prognozuojamas radikaliausiame klimato kaitos scenarijuje gali reikšti pražūtį ir mažiesiems ereliams rėksniams.

„Pagal radikalų klimato kaitos scenarijų yra prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje pakils maždaug keturiais laipsniais ir eglei kaip rūšiai iškils rimtas pavojus. Ji praktiškai gali išnykti. Ar erelis sugebėtų adaptuotis, ar tai nebūtų limituojantis veiksnys? – diskusijos metu klausė Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

„Jeigu pažiūrėtume geografiškai, mažųjų erelių rėksnių gyvenamasis arealas eina nuo Graikijos iki Turkijos. Piečiau esančiose šalyse dominuoja lapuočių miškai – ąžuolas, bukas, kietalapiai lapuočiai, taip pat beržai, juodalksniai. Mūsų regione, rytų Lietuvoje dominuoja eglės – 60-70 proc. mažųjų erelių rėksnių lizdaviečių yra būtent šiuose medžiuose. Šiaurės Lietuvoje beržas ir ąžuolas sudaro apie tris ketvirtadalius šių paukščių lizdaviečių. Žinant tai, kad pietų arealo ereliai lizdavietėms naudoja ir lapuočių miškus, jūsų minima problema turbūt būtų menkiausia. Svarbiausia, kad vietoje eglių augtų kažkas kitas, jeigu jau jos išnyktų ir vietoje jų nieko nebebūtų, būtų didžiulė skylė. Bet jeigu vietoje jų augtų beržas, ąžuolas ar juodalksnis, iš esmės nebus problemos“, – patikino R. Treinys.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.