Kasmet rajono mokyklų higieninę būklę tikrinantys sveikatos priežiūros specialistai kasmet tose pačiose mokyklose randa vis tuos pačius trūkumus. Ir šiemet rajone dar turime mokyklų, kurių mokinukai gamtinių reikalų vaikšto į lauko tualetus, kai kur vidaus tualetuose ir prausyklose prie valgyklų nėra karšto vandens, kai kur drabužius vaikai kabinasi tiesiog klasėse, dirbtuvėse nėra ventiliacijos.
Švietimo skyriaus vadovai jau daug metų kartoja tą patį: nėra lėšų.
„Situacija nesikeičia“, – konstatuota prieš savaitę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriuje vykusioje konferencijoje „Visuomenės sveikatos saugos reikalavimai mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas“, į kurią buvo sukviesti mokyklų vadovai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistės.
Lempos – senovinės, ventiliacijos nėra
Mokyklų būklę tikrinanti vyriausioji specialistė Nijolė Krūminienė priminė, kad rajone yra 30 mokyklų, o šiemet per 10 mėnesių atliktas 21 įstaigos patikrinimas. Lietuvos higienos normos (HN) pažeidimų rasta 17-oje, o tai yra 80 proc. tikrintų mokyklų.
Visus pažeidimus galima suskirstyti į dvi grupes: tokie, kuriems pašalinti reikia nemenkų investicijų, ir tokie, kurie susiję tik su darbuotojų aplaidumu ir netinkamu požiūriu į darbą.
13 tikrintų įstaigų iki šiol veikia neturėdamos veiklos leidimo – higienos paso. Septyniose mokyklose rasta susidėvėjusi, net su plyšiais grindų danga. Tai kelia pavojų vaikų saugumui, be to, tokios dangos neįmanoma tinkamai išvalyti.
Keturiose mokyklose vis dar naudojamos liuminescencinės lempos, penkiose karštas vanduo netiekiamas į tualetus. Prie valgyklų esančiose prausyklose karšto vandens nėra trijose mokyklose, dar tiek pat įstaigų karšto vandens neturi ir sveikatos kabinetuose.
Dviejų mokyklų dirbtuvėse prie staklių, kuriomis dirba vaikai, neįrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.
Tualetai – be durų, durys – be kabliukų
Trijų mokyklų mokiniai iki šiol naudojasi lauko tualetais. Dar trijų įstaigų tualetuose tikrintoja nerado elementarių asmens higienos priemonių: muilo, vienkartinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus. Yra mokyklų, kurių tualetuose kabinos – be durų, o ten, kur durys yra, ne visas jas galima užsirakinti ar užsikabinti. Trijose mokyklose rasti neveikiantys sanitariniai įrenginiai: suskeldėjusios praustuvės, tualetuose neveikia net vandens nuleistuvai.
Vienos mokyklos pedagogai nebuvo įgiję žinių pirmosios pagalbos teikimo klausimais. Kitoje mokykloje per stogą taip liejasi vanduo, kad jis sugadino lubas ir sienas, šios suskilinėjo, trupa tinkas, tad mokiniams patalpose nebesaugu.
„Mokyklų steigėjas – Savivaldybė – skiria nepakankamą dėmesį higienos normų reikalavimams įgyvendinti. Sanitarinių – higieninių įrenginių priežiūra, jų renovacija ir higienos įgūdžių diegimas moksleiviams mūsų rajone vis dar nelaikomas prioritetu“, – konstatavo N.Krūminienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad daug priklauso ir nuo įstaigos vadovo: esama įstaigų, kurios, net ir negaudamos lėšų remontams, sugeba sutvarkyti didžiausius trūkumus. Bet yra ir tokių, kuriose per visus metus, regis, ir piršto nepajudinta.
Už Higienos normos reikalavimų pažeidimus trims atsakingiems įstaigų asmenims surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos administracinio poveikio priemonės.
Švietimo skyrius negali padėti
Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė primena, kad keli pradinių klasių skyriai jau baigia savo gyvavimą – bus uždaryti 2013 ir 2014 metais, tad juose niekas naujų tualetų neįrenginės – nebėra tikslo.
Mokyklų būklė ir higienistų nustatyti trūkumai aptarti ketvirtadienį vykusiame pasitarime su įstaigų vadovais. Pasak B.Tekorienės, svarstant kitų metų savivaldybės biudžetą kalbėta, kad reikėtų skirti pinigų ir šiam reikalui, bet kaip bus iš tiesų, parodys ateitis. „Mokyklų padėtį žino ir savivaldybės vadovai, tikėsimės, kad ieškos galimybių“, – sakė švietimiečių vadovė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis sakė, kad kiekvienos mokyklos būklė praėjusią savaitę atskirai aptarta su jų vadovais. Direktorių prašyta nurodyti pačią didžiausią savosios įstaigos problemą ir numatyti, kiek pinigų reikėtų jai išspręsti.
Bet ar reikiamas sumas skirs rajono Taryba, anot A.Šimelionio, jau kitas klausimas.
Didžiausia problema A.Šimelionis vadina tas 13 įstaigų, kurios iki šiol dirba neturėdamos higienos pasų. Anot jo, šiai problemai išspręsti neužtektų ir milijono litų, nes kiekvienoje iš tų 13-os mokyklų reiktų didelių investicijų.
Tad gali būti, kad dar ne vienerius metus turėsime be higienos pasų dirbančių mokyklų, ir skaitysime kasmet kone analogiškus higienistų tikrinimų protokolus.
Konferencijos metu aptarti ir kiti klausimai. KVSC Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė priminė leidimų – higienos pasų išdavimo tvarką, vyriausioji specialistė Audronė Jurjonienė kalbėjo apie naujoves organizuojant vaikų maitinimą, o KVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Karalienė dar kartą akcentavo sveikatos saugos reikalavimus mokyklose.