Šilutės rajono šachtiniuose šuliniuose rasta nitratų ir nitritų

1234617893sulinysKlaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistai, vykdydami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn., ištyrimą.

Per 2012 metų vienuolika mėnesių Šilutės rajono savivaldybėje ištirtas 53 šachtinių šulinių vanduo, iš jų Šilutės mieste ir seniūnijoje – 16, Gardamo sen. – 6, Saugų sen. – 7, Kintų sen. – 2, Juknaičių sen. – 4, Žemaičių Naumiesčio sen. – 8, Katyčių sen. – 4, Usėnų sen. – 1, Švėkšnos sen. – 1, Vainuto sen. – 4.

Buvo tiriama cheminė (nitratų ir nitritų) šulinių tarša. Iš visų tirtų šulinių 77 % atitiko nitratų ir nitritų reglamentuojamas normas (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“).

12 šulinių buvo rastas per didelis nitratų kiekis, 2 šuliniuose – per didelis nitritų kiekis.

3 šuliniuose nitratų kiekis viršijo leistiną 50 mg/l ribą: Šilutės sen. – 100 mg/l, Katyčių sen. – 114 mg/l, Žemaičių Naumiesčio sen. – 114 mg/l.

Didesnis nei leistinas (leidžiama norma – 0,5 mg/l) nitritų kiekis rastas 2 šuliniuose: 1,06 mg/l – Žem. Naumiesčio sen. ir 0,595 mg/l – Saugų sen.

Visų ištirtų šulinių savininkai informuoti apie tyrimų rezultatus ir perspėti apie grėsmę sveikatai.

Kūdikių apsinuodijimas azoto grupės junginiais – nitritais ir nitratais – vadinamas methemoglobinemija. Ji pasireiškia pykinimu, vėmimu, dusuliu, sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ir kūdikis gali mirti.

Žmonės klaidingai mano, kad užvirinus vandenį jo kokybė pagerėja. Tačiau yra priešingai: verdant vandenį nitrito ir nitrato kiekis jame nesumažėja –  koncentracija kaip tik padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens.

Šulinių vandens kokybę lemia žmonių ūkinė veikla. Ji priklauso ir nuo šulinio vietos pasirinkimo, šulinio įrengimo ir jo priežiūros.

Blogesnė vandens kokybė yra šuliniuose, kurie neturi dangčių, stogelių (į juos prikrenta lapų, šiukšlių), įrengtuose netinkamose vietose (daubose arba netoli ūkinių pastatų), aplink šulinį neįrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfaltinė danga su nuolydžiu nuo šulinio.

Rentiniuose negali būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ar polaidžio vanduo, nuotekos. 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti ir skalauti skalbinius, girdyti gyvulius, plauti automašinas. Vietose, kur vyksta intensyvi ūkininkystė, irgi galima šachtinių šulinių tarša.