Prieš savaitę vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus narių susirinkime buvo karšta. Rajono ūkininkai sunerimo dėl jiems įbruktų pasirašyti sutarčių su skalūninių dujų paieška užsiimančia bendrove teisėtumo.
Pasirašyti tokias jau parengtas sutartis rajono žemdirbius ragino seniūnijų žemės ūkio specialistai. Ūkininkai įsitikinę, jog darė jie tai ne savo iniciatyva, bet gavę nurodymus iš aukščiau.
Kaimo reikalų skyriaus vadovai neigia liepę savo specialistams dirbti ne savo darbą – padėti skalūninių dujų ieškotojams susitarti su ūkininkais. Bet kaip tik Kaimo reikalų skyriui ir teks išaiškinti, kas vis dėlto liepė.
Situaciją, dėl kurios kaimuose kilo tikras ažiotažas, tiria Savivaldybėje specialiai sudaryta komisija.
Ieškotojai su gyventojais nebendrauja
Visa Lietuva seka konfliktą dėl skalūnų dujų paieškos mūsų ir aplinkiniuose rajonuose. Gyventojai, baimindamiesi, kad šių dujų paieškos užterš aplinką, geriamąjį vandenį, sugadins melioracijos sistemas reikalauja Vyriausybės paaiškinimų ir garantijų, kad planuojami darbai nepakenks žmonėms.
Tačiau Šilutės rajone paaiškėjo kita su šiuo procesu susijusi problema. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas sakė, jog ūkininkams pakišamos pasirašyti sutartys su skalūnų dujų paieška užsiimančia bendrove „LL Investicijos“. Šios Lietuvos naftos gavybos įmonės akcijas nusipirko Amerikos naftos gavybos kompanija „Chevron“.
Ūkininkai patys nežino, kokį apynasrį sau užsideda pasirašydami tas sutartis, kuriomis įsipareigoja leisti įmonei atlikti dujų paieškas savo žemėse. Žemdirbiai neturi jokios informacijos, kuo ateityje jiems gresia tokie sutikimai į savo žemes įsileisti paieškas atliekančią techniką.
Pasak K.Andrijausko, blogai, kad iš ūkininkų buvo tiesiog atimta galimybė bendrauti tiesiogiai su skalūnų dujų ieškančios įmonės atstovais – sutartis žemdirbiai pasirašė paraginti Savivaldybės žemės ūkio specialistų. Skalūnų ieškotojų bendrovė nedarė susitikimų su gyventojais, nepaaiškino, kokie darbai bus atliekami jų žemėse, kokia žala gali būti padaryta ir kaip ji būtų atlyginama, kaip gali nukentėti drenažo sistemos, vandens telkiniai. 
Kad žalos bus, K.Andrijauskas neabejoja jau vien todėl, kad ūkininkų laukais važinės net po 50 tonų sverianti sunkiasvorė technika.
Pačių ūkininkų rūpestį dėl jau želiančių pasėlių išlikimo LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas vadina pačiais minimaliausiais galimais nuostoliais.
Jis priminė panašiais atvejais taikomą pasaulinį žalos apskaičiavimo modelį. Pagal jį, jei dėl panašių darbų verslininkai užima 1 ha ūkininko žemės, skaičiuojama, kad ūkis patiria apie 70 tūkst. litų nuostolių. Tai turi būti numatyta iš anksto pasirašomose sutartyse.
„Siūlau rimtai mąstyti. Apie tokias sutartis, kokios ūkininkams kišamos dabar, negali būti nė kalbos“, – ragino ūkininkus K.Andrijauskas.
Kai kurių sodiečių pasvarstymai, esą vertėtų susitarti, kaip iš tų dujų ieškotojų gauti kuo didesnę materialinę naudą, nuskendo tyruose. „Žiūrėkim, kokios bus pasekmės žemei, ūkiui, o ne apie pinigus diskutuokim“, – tuoj norinčius greitų pinigų atšaldė kiti.
Specialistai dirbo savavališkai?
Į susirinkimą suvažiavę ūkininkai vienas per kitą piktinosi, jog pasirašyti sutartis su dujų ieškotojais juos paragino Švėkšnos, Usėnų, Žemaičių Naumiesčio, Katyčių, Vainuto ir Gardamo seniūnijose dirbantys Kaimo reikalų skyriaus specialistai.
Šio skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda sakė jau eidamas į susitikimą su ūkininkais supratęs, kad jam čia „bus karšta“.
Anot vedėjo, seniūnijų žemės ūkio specialistai jokių nurodymų dėl tų sutarčių pasirašymo iš Savivaldybės ar Kaimo reikalų skyriaus nebuvo gavę. Jeigu jie tai darė, tai – savavališkai. Vedėjas apgailestavo, kad šie specialistai, iki šiol išties buvę sodiečiams autoritetai, „į tokį reikalą buvo įvelti“. Dabar kaimo žmonės į juos žiūri jau nebe kaip į patarėjus, bet beveik kaip į sukčius, nors ir patys, pasirašinėdami sutartis, nesusimąstė ir neskaitė, po kokiu tekstu savo parašus raito.
Tačiau ūkininkai netiki, kad Savivaldybė – „nė prie ko“.
„Nesąmonės“, – kalbėjosi tarpusavyje žemdirbiai, girdėdami A.S.Nausėdos argumentus. Ūkininkai mano, kad žemės ūkio specialistai turėjo gauti nurodymus, kitaip jie nebūtų ėmęsi tokio darbo. Dar kiti tikino tiksliai žinantys, jog nurodymus davę kai kurių seniūnijų seniūnai.
„Tai kam tada tarnauja tie žemės ūkio specialistai?“ – piktinosi Juknaičių ūkininkas Albinas Bakutis.
Gąsdino, kad nebegaus išmokų
Kaimo reikalų skyriaus specialistas Darius Lidžius priminė Savivaldos įstatymą, kuris nurodo, jog specialistas turi teisę atsisakyti, jei gauna savo vadovybės nurodymą atlikti neteisėtus veiksmus.
A.S.Nausėda apie tai, kad ūkininkai kone verčiami pasirašyti sutikimus ir į savo žemes įsileisti svetimšalius, sako sužinojęs tik gruodžio 21 dieną, kai sulaukė pirmojo ūkininko skambučio. Tuomet iš karto įspėjęs seniūnijų specialistus „nedirbti ne savo darbo“.
Po to skambučių, su klausimais, ar verta pasirašyti, pasipylė kaip iš gausybės rago. Ne vienas ūkininkas informavo, jog abejojančius, ar dėti savo parašą ant įtartinos sutarties, žemės ūkio specialistai įspėja, esą nepasirašiusieji nebegaus išmokų.
Beje, pastaruoju metu ūkininkai jau nebeklausia, ar pasirašyti. Jie visų įmanomų specialistų prašo patarimų, kaip tas jau pasirašytas sutartis nutraukti. Usėnuose ūkininkaujančiai Zitai Norkienei, regis, pavyko – moteris į susirinkimą atsinešė jau perplėštą tokią sutartį.
Ūkininkų asmens duomenys nesaugomi?
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas A.S.Nausėda priminė ir gretimo Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkų patirtį, kurie, norėdami gauti daugiau informacijos apie skalūninių dujų paieškas, net į Seimą nuvažiavo ir pačiam Premjerui savo abejones išsakė.
Beje, žygaitiškių teigimu, pas kai kuriuos iš jų buvo atvažiavęs ir „LL Investicijos“ atstovas. Tačiau paaiškinimais šis ponas nesivargino: „Pasakė, kad užtampys po teismus, jei nepasirašysime. O man pasakė, kad aš mirsiu – tiesiai į akis“, – Seimo aplinkos apsaugos komitete sausio viduryje vykusiame posėdyje dėstė žygaitiškė Rūta Pilypienė.
„Jūs patys, o ne atėję verslininkai turit nustatyti sąlygas, nes tai – jūsų žemės“, – protino ūkininkus A.S.Nausėda. Dabar, anot jo, šie dalykai yra lyg apversti aukštyn kojomis.
Kaimo reikalų skyriaus vedėjo nuomone, dujų ieškotojai turėtų išsamiau informuoti ne tik žemių savininkus, bet ir kitus bendruomenių atstovus, rajono vadovus ir politikus.
Pasak A.S.Nausėdos, skalūnų dujų ieškotojai prieš ūkininkus gudriai panaudojo ir netikėtumo faktorių. Tai patvirtino patys žemdirbiai, kuriems buvo pakištos surašytos sutartys ir paraginta „čia tik parašą padėti“. Daugelis neskaitęs, nemąstęs ir padėjo.
Beje, sutartyse buvo įrašyti visi ūkininkų asmens duomenys, ko gero, gauti iš žemės ūkio specialistų. A.S.Nausėdą nustebino toks faktas, pasak jo, žemės ūkio specialistai privalo saugoti ir neviešinti ūkininkų asmens duomenų.
Situaciją tiria komisija
Kokia bebūtų tos istorijos priešistorė, šiuo metu košę baigti kabinti teks merės Daivos Žebelienės nurodymu sudarytai komisijai. Pasak A.S.Nausėdos, apie situaciją sužinojusi merė buvo nustebusi ir pasipiktinusi.
Sudaryta komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus pavaduotojo Vyganto Kamarausko, tiria, kiek ūkininkų jau yra pasirašę ant tų sutarčių ir kaip bendrovei pavyko taip lengvai juos įkalbėti. Daugiau informacijos apie tuos pasirašymus turintys ūkininkai paraginti perduoti ją komisijai.
Pasak V.Kamarausko, komisijai teks apvažiuoti seniūnijas, kalbėtis ir su ūkininkais, ir su seniūnais bei žemės ūkio specialistais.
„Sutartyse nė kalbos nėra apie konkretų atlygio žemių savininkams mechanizmą. Tik neaiškiai užsimenama, kad jei žalos bus, vėliau bus atskirai tariamasi dėl jos atlyginimo“, – stebėjosi tokia „sutartimi“ ir ją pasirašinėjusių ūkininkų naivumu V.Kamarauskas.
A.S.Nausėda įpareigotas išsiaiškinti, kas vis dėlto davė nurodymą žemės ūkio specialistams pasitarnauti skalūnų dujų ieškotojams.