ABF „Šilutės Rambynas“ kryptingai siekia per trejus metus pasiekti beatliekinės gamybos. Įmonės gamyboje naudojamo vandens nuotekos valomos bendrovėje sumontuotais valymo įrenginiais. Nuotekos išvalomos net kelis kart švariau, nei nustatyta bazinė mažiausia užterštumo riba.
Tačiau ši bendrovė yra priversta mokėti Savivaldybės įmonei UAB „Šilutės vandenys“ už gamybinių atliekų valymą ne pagal jos pateikiamų nuotekų likusio užterštumo rezultatą, bet pagal tvarkomis nustatytą bazinę ribą. Taigi, sūrių gamintojų skaičiavimu, jie kasmet permoka dešimtis tūkstančių eurų.
Apie susidariusią situaciją „Šilutės Rambyno“ direktorius Algirdas Bladžinauskas jau informavo rajono politikus. Tačiau Ekonomikos ir finansų komiteto nariai nepritarė šį klausimą svarstyti rajono Taryboje, nes tam reikėtų pakeisti Vandentvarkos įstatymą.
Nori mokėti už nuotekų faktinį užterštumą
Šilutės savivaldybės tarybos Ekonimikos ir finansų komitetui buvo pateikta ABF „Šilutės Rambynas“ generalinio direktoriaus A. Bladžinausko informacija apie bendrovės investicijas į gamybos nuotekų tvarkymą, apie pasiektus rezultatus ir norą mokėti tik pagal tikrą nuotekų užterštumo lygį.
Pasak direktoriaus, per ketverius metus įmonė į gamybos nuotekų valymą investavo 790 tūkst. Eur. Bendrovė kryptingai siekia dar trejus metus tęsti investicijas į nuotekų valymo sistemą ir pasiekti beatliekinės gamybos lygį. Kitaip tariant, tuomet jos nuotekos galės būti leidžiamos į aplinką, nesinaudojant nuotekų valymo sistema.
Tačiau, kad ir kiek švaresnes savo gamybos atliekas bendrovė pateikia į „Šilutės vandenų“ nuotekų sistemą, jai tenka mokėti galimai kelis kart brangiau, nei ji mokėtų už mažiausio užterštumo bazinę ribą. Pasak A. Bladžinausko, 2018 duomenimis, jeigu bendrovė būtų mokėjusi ne pagal nustatytą tvarką, bet pagal faktinį savo nuotekų užterštumą, būtų sutaupiusi apie 40 tūkst. Eur.
Tokia permoka mažina bendrovės konkurencingumą pieno produktų gamyboje ir pagamintos produkcijos didmeninėje prekyboje.
Savivaldybės politikai sutiktų, bet yra įstatymas
Posėdyje dalyvavo ir „Šilutės vandenų“ bendrovės direktorius Alfredas Markvaldas. Jis teigė, kad supranta pieno perdirbėjų direktoriaus pageidavimą, tačiau vargu ar Šilutės savivaldybės politikai gali kaip nors padėti šiai verslo įmonei. Paslaugos sutartyje yra panaudoti gamybos nuotekų valymo įkainiai, kurie parengti pagal vandentvarkos įstatymus. Įstatymu yra nurodoma ir mažiausia bazinio užterštumo riba, ir su ja pateikiamas mažiausias paslaugos įkainis. Todėl, jeigu bendrovė į nuotekų sistemą pateikia švaresnes nuotekas nei nustatyta riba, vis tiek jai privalu mokėti pagal nustatytą bazinį įkainį.
Gal juokais, o gal ir ne, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas kalbėjo, jog jeigu taip švariai yra išvalomos bendrovės nuotekos, tegul įmonė jas leidžia į artimiausią kanalą ar kaip kitaip tvarko. Bet Savivaldybė negali priimti tvarkos, kuri pažeistų įstatymą.
Tačiau kitas komiteto narys Sigitas Majus pastebėjo, kad įstatymai neleidžia bendrovėms gamybos atliekų išleisti į aplinką. Todėl, nors jos ir labai išvalytos, vistiek yra dar gamybos atliekos. Jo nuomone, šioje situacijoje galėtų padėti tik įstatymo pakeitimai, nustatantys teisę mokėti ne už kokią nors nustatytą užterštumo ribą, bet už užterštumo faktą. O tokių įstatymo pakeitimų suinteresuota siekti tik pati bendrovė „Šilutės Rambynas“.
Bendrovės direktorius A. Bladžinauskas, supratęs, kad jo prašymui nebus pritarta, atsisveikindamas dar pasiklausė, ar Savivaldybė nesupyks, jeigu bendrovė ją paduos į teismą? Jo nuomone, gavusi palankų teismo sprendimą, bendrovė greičiau gautų įstatymdavių – Parlamento – pritarimą savo siekiui.
Pasak V. Kamarausko, Savivaldybėje dėl teisminio ginčo tikrai nebus jokio pykčio.