Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad savivaldybė nepaisys aplinkosaugininkų rekomendacijų išsaugoti beveik 300 medžių palei kelią į Rusnę, ir planuoja juos iškirsti dar šiemet. Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos atstovas (VSTT) Albertas Stanislovaitis pabrėžia, kad tarnyba neturi priekaištų dėl pačios estakados statybų, tačiau, anot jo, savivaldybė neatliko poveikio aplinkai vertinimo dėl kitos projekto dalies – kelio atkarpos rekonstrukcijos iki estakados.
Tuo tarpu „Šilutės naujienų“ redakcija sulaukė šilutiškės, žinomos magnolijų augintojos Eugenijos Murauskienės, kuri daug metų puošia mūsų miestą šiais įspūdingai žydinčiais medžiais, skambučio. Moteris piktinasi „medžių saugotojų“ iniciatyva neleisti juos iškirsti.
Pakelės medžiai – ne Stelmužės ąžuolai…
Šilutiškė senjorė E.Murauskienė sako, kad tokios tokių „medžių saugotojų“ iniciatyvos šiuo metu yra „nelaiku ir ne vietoje“.
„Išties nesuprantu, kaip išsilavinę žmonės gali sugalvoti saugoti senutėlius medžius, kurie jau tapo net ir daugybės žmonių žūčių priežastimi. Ir dar tokiu metu, kai kalba eina apie amžiaus statybas, svarbias tūkstančiams krašto žmonių?.. Išeina, kad tie saugotojai jau žmogaus gyvybę prilygina medžiui, ir ne bet kokiam, o dar ir sutręšusiam… Kitaip negaliu to vertinti. O tai jau sveiku protu nesuvokiama, nes medžių galime daugybę prisodinti, ir kiekvienas juos gali išauginti, o žmogaus gyvybė – daug brangesnė, jį ne kiekvienas išaugins.
Niekas nesiginčija, kad paveldą reikia saugoti, bet požiūris į paveldą turi būti konstruktyvus ir išmintingas – paveldą reikia ir atnaujinti. O medžiai – ne amžini, mūsų kraštuose ne kokie Stelmužės ąžuolai auga, kurie tūkstančius metų gali stovėti – čia paprasčiausi beržai ir gluosniai. Ir dar supuvę. Tai ką čia taip saugoti, net į žmonių gyvybes – atsiprašau – nusispjovus?..“, – klausė ir teigė senjorė, beje daug metų kraštą puošusi magnolijomis.
Mero sprendimas kategoriškas
„Šiai daliai nėra padarytas poveikio aplinkai vertinimas, yra noras iškirsti daug medžių, nėra atlikta analizė, todėl mes davėme pastabą, kad prie kelių esantys medžiai įtraukti į regioninio parko išskirtinę vertę. Davėme pastabą, kad projektuojant reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą, įvertinti galimybę, ar tikrai būtina kelio rekonstrukcijos iškirsti medžius. Mūsų reikalauja įstatymas, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas, tai nėra, mano, kaip tarnybos vadovo susigalvojimas. Jei bus viskas atlikta ir įrodyta, kad tikrai taip reikia, kad medžiai nereikalingi, kirstini, kad jie bus atsodinti – kodėl gi ne“, – BNS tikino A.Stanislovaitis.
Meras V.Lairinaitis pabrėžė, kad medžiai bus kertami jau netrukus, nes jie kelia pavojų eismo saugumui.
„Juos reikia išpjauti visus iki vieno, čia nereikia nė specialistų – jiems yra 80-90 metų, visi jie pasvirę 25 laipsnių kampu ant važiuojamosios dalies. Mes juk nesodiname medžių ant važiuojamosios dalies, tai yra nesaugu – per 15 metų dėl autoįvykių čia žuvo 18 žmonių“, – sakė meras.
Anot jo, medžiai sodinti dar tuomet, kai keliu buvo vykstama arkliais ir vežimais, tad nebuvo atsižvelgta į automobilių eismą ir dabar kelias dėl šių medžių yra per siauras. Meras pasiryžęs net bylinėtis su aplinkosaugininkais – anot jo, panaši byla jau buvo dėl medžių kirtimo Mingėje, tačiau savivaldybė po 7 metų teismuose pasiekė pergalę.
„Mes neatsiklausime ir išpjausime visus medžius – yra kategoriškas sprendimas, ir niekas nesutrukdys“, – pareiškė V.Laurinaitis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas taip pat patvirtino, kad medžius ketinama šalinti „artimiausiu metu“, tačiau užsimena, kad bus siūloma juos ir atsodinti. „Nėra galimybių tam, ką siūlo saugomų teritorijų tarnyba, kad „jūs turėtumėte juos išsaugoti“ – nebegalime įrengti ir atitvaro, kadangi stipriai susiaurėtų važiuojamoji dalis. Tai neatitiktų kelių techninio reglamento, turėtume riboti eismą. Bet kam kelias, jei negalime leisti juo naudotis? Mes siūlome kartu su bendruomene atsodinti šalia kelio medžius – manome, kad tai būtų pats geriausias sprendimas, jei kalbame apie kraštovaizdį, gamtą“, – teigė jis.
V.Andrejevas taip pat pripažino, jog medžiai yra seni, pavojingi, dalis jų išgriuvo per nuolatinius potvynius. Kelių direkcija tikisi, kad estakada atsiras iki šių metų pabaigos. Tačiau grunto tyrimo darbams šiame kelyje vis dar trukdo potvynis.