502-ąjį gimtadienį mininčios Šilutės miesto šventė vėl buvo kitokia. Šeštadienį miestelėnai buvo pakviesti pasidžiaugti, kad gyvena regione, kuriame vyrauja kitokios nei Didžiojoje Lietuvoje tradicijos, kiti amatai, kitoks kulinarinis paveldas ir savotiška šnekta.
Turėjome kuo nustebinti ir iš Švedijos, Lenkijos bei Vokietijos suvažiavusius svečius: amatų jomarke iškaltais kalvių dirbiniais, pagamintais gardžiais pamariškių patiekalais, floristikos kūriniais, žolelių arbatomis, senaisiais krašto antpilėliais, odos dirbiniais ir visu linksmuoju kermošiumi, turinčiu savitą – mūsišką koloritą.
Savivaldybės vadovai apsaugojo nuo visokio blogio
Jau nuo ankstyvo ryto Senojo turgaus aikštėje po atviru dangumi bendruomenės kūrė floristikos darbus, šurmuliavo linksmasis kermošius.
Lygiai vidudienį orkestras „Pamario brass“ paskelbė miesto gimtadienio pradžią, o šišioniškės Vaida Galinskienė ir Indrė Skablauskaitė tarė sveikinimo žodžius sveteliams. Gaspadinės pastebėjo, kad „į šiuos metus“ turime ypač daug švenčių. Jau paminėjome Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios, visus metus renginius skirsime Tarmių metams.
Šeimininkės kvietė tądien pasidžiaugti tuo, kuo esame išskirtiniai iš kitų Lietuvos regionų ir ypač tuo, kad mūsų krašte gražiai dera visokios šnektos. Tad šventės dalyviai pakviesti prisiminti bent po vieną žodelį, kokį vartojo mūsų bočeliai.
„Papliauškinimais“ pasitikta rajono merė Daiva Žebelienė pastebėjo, jog tokia Šilutė, kokią turime šiandien, kūrėsi daugybę metų. Kasmetinis pavasario žiedais pasipuošęs mūsų miesto gimtadienis kartu kasmet yra ir proga pasidžiaugti partneryste su užsienio kolegomis ir pajusti bendrystės jausmą švenčiant. Tam ir kvietė rajono vadovė.
D.Žebelienė turėjo pasistengti ir dėl to, kad kiekvienoj troboj būtų laimė – įkalti į sieną cveką (vinį), šalia jo užrašyti „giliukį“ (laimės palinkėjimą) ir užkabinti žolių, saugančių nuo laumių.
Pasidarbuoti teko ir vyrams, mat laimės pasagą prie sienos prikalti – vyriškas darbas, atitekęs administracijos direktoriui Raimundui Ambrozaičiui.
Tokius burtus išpildę savivaldybės vadovai, pagal senovės šišioniškių tradicijas, padėjo šilutiškiams apsisaugoti nuo visokio blogio.
Nuoširdžiai pasilinksminti šilutiškius ragino Lenkijos Gdansko Pruščo, Švedijos Velinge savivaldybių atstovai, kartu kvietę mūsų atstovus dalyvauti savųjų miestų gimtadieniuose. Gerų įspūdžių linkėjo Lietuvos Seimo nariai.
Svečiai tuščiomis namo neišleisti – visi dovanų gavo Šilokarčemos kvartalo žolelių rinktinę „Trejos devynerios“, padėsiančią nuo visokių negalavimų.
Kalvių dirbiniai papuoš mūsų įmones
Sveikintojai netrukus įsiliejo į lietuvininkų amatų kiemelį. O čia dirbusius Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpio amatininkus – odininkus, kalvius, kulinarinio paveldo žinovus, koklininkystės, žalvario liejimo ir juostų vijimo, muilo gamybos ir knygrišystės gudrybių išmanančius meistrus suburti padėjo dalyvavimas tarptautiniame projekte su Lenkijos ir Švedijos savivaldybėmis ir dalinis Europos Sąjungos finansavimas bei mūsų krašto 
rėmėjai. To projekto pavadinimas – „Kultūros paveldo išsaugojimas Pietų Baltijos regione – CRAFTLAND“.
Tikras jomarkas užvirė ir ant scenos, čia maršus trenkė kapelos ir folkloro ansambliai.
Pavakare jau buvo galima pamatyti edukacinių programų „Linksmosios muitinės procedūros“, „Dvaro meistrai“, „Kulinarinis paveldas paribyje“, „Nuo švilpynės garso iki būgnų trenksmo“, taip pat medicinos ir farmacijos edukacinės programos „Senoji medicina“ rezultatus. Amatininkų dirbtuvės išties per dieną buvo solidžiai praturtėjusios.
O tvirčiausi ir suodžiais labiausiai išsitepę vyrai – kalvių sueigos dalyviai, tempdami sunkiuosius savo dirbinius, pakviesti scenon. Jų dirbiniai – reklamos iškabos – išdalinti Senojo turgaus aikštėje veikiančių įmonių atstovams ir papuoš įmonių fasadus. „Rasim vietą kiekvienai“, – pažadėjo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.
Daugiau nuotraukų albume