Šilutės turizmo informacijos centras (TIC) su partneriais – asociacija „Lamatos žemė“, Šilutės miesto VVG „Pamario kraštas“, Šilutės žuvininkystės regiono VVG „Žuvėjų kraštas“ – baigė įgyvendinti 2014–2020 metų ES investicijų veiksmų programos priemonės „Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (Nr.08.6.1-ESFA-T-927) projektą „Socialinis dialogas: partnerystė gyvensenos kokybei“ (Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0476).
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2020 m. lapkričio 30 d., veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. spalio 30 d., projekto tikslas – integruoti grįžusius iš emigracijos kraštiečius, imigrantus (tarp jų ir pabėgėlius) į visavertį visuomeninį gyvenimą.
Projektas problemoms spręsti
Įgyvendinti tokį projektą paskatino tuomet buvusi didelė imigrantų banga. Žmonės grįždavo į Lietuvą iš įvairių pasaulio kampelių, ieškodami saugios vietos ir jaukių namų. Vieni grįžo mokytis, vykdyti verslą, kiti tiesiog kurti naują gyvenimo etapą. Į Lietuvą sugrįžus po ilgos pertraukos, integruotis į vietinį visuomeninį gyvenimą nėra lengva, dažnai prireikia pagalbos.
Imigrantai priskiriami socialinės atskirties grupei, nes jie neretai patiria socialinę atskirtį siekdami integruotis į visuomeninį, politinį, ekonominį ir kultūrinį šalies gyvenimą. Imigrantų atskirtis pasireiškia skirtingų kultūrų suderinamumo problemomis, nepakankamu valstybinės kalbos mokėjimui. Jiems būtina įgyti ar atnaujinti bendravimo gebėjimus, atsikratyti nevisavertiškumo komplekso, uždarumą keisti atvirumu aplinkai, pasitikėti bendryste.
Šioms problemoms spręsti buvo parengtas projektas „Socialinis dialogas: partnerystė gyvensenos kokybei“. Juo imtasi inicijuoti socialinį dialogą tarp nevyriausybinių organizacijų, verslo ir valdžios sektorių ir bendruomeniškai siekta kiekvieno imigranto gyvensenos kokybės Šilutės rajono savivaldybėje.
Projekto dalyvių tikslinę grupę sudarė Šilutės miesto gyventojai, imigrantai (tarp jų ir pabėgėliai) bei savanoriai. Į šią grupę, siekiant efektyvesnės imigrantų įtraukties, pakviesta iki 50 proc. Šilutės miesto gyventojų (įvairių NVO, verslo įmonių atstovų). Taip buvo sudaryta galimybė imigrantams, pabėgėliams užmegzti glaudesnius ryšius su Šilutės gyventojais, įsitraukti į Šilutės NVO veiklą ir susipažinti su verslo veiklos galimybėmis mieste.
Projekte – 3 veiklos
Pirmąją veiklą sudarė socialinę integraciją gerinančių renginių organizavimas. Pirmasis įvadinis seminaras įvyko dar 2021 m., jis buvo skirtas projekto dalyvių tikslinei grupei suformuoti. Į seminarą pakviesti potencialūs projekto dalyviai, aptartas projekto vykdymas, suderintos dalyvių galimybės dalyvauti projekto veiklose.
Šiuos metus pradėjome intensyviais visos dienos seminarais su sertifikuotais lektoriais iš Klaipėdos valstybinės kolegijos. Seminarai buvo orientuoti į projekto dalyvių bendravimą, bendrystės, socialinių ir sociokultūrinių ryšių stiprinimą, emocinį intelektą, savęs pažinimą bei komandinį darbą. Jų metu dalyviai galėjo atsiskleisti, efektyviai įsitraukti į grupės veiklas, įgyti pasitikėjimo savimi bei sustiprėti.
Į konferenciją, skirtą tarpiniams projekto pasiekimams užfiksuoti, buvo sukviesti visi projekto dalyviai, Šilutės rajono savivaldybės vadovai bei krašto garbės ambasadorės iš Dublino (Airija) ir Stokholmo (Švedija). Ši konferencija dalyviams suteikė galimybę būti išgirstiems, išklausytos jų idėjos bei poreikiai, kurie prisidėtų prie sėkmingesnio integravimosi. Ambasadorės pasidalijo gerąja patirtimi ir praktika.
Projekto dalyviai turėjo du išvažiuojamuosius renginius į Dreverną ir Švėkšną. Drevernoje susitiko su Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomene, dalyvavo pažintinėje-pramoginėje programoje. Švėkšnos miestelyje susipažino su mūsų kraštu ir jo istorija. Abiejų išvykų tikslas susitikti dalyviams neįprastoje, neformalioje aplinkoje, sustiprinti tarpusavio ryšį bei įsilieti į bendruomeninį gyvenimą.
Šio projekto dėmesys skirtas ne tik sugrįžusiems iš kitų šalių ar galvojantiems apie grįžimą iš emigracijos šalies piliečiams, bet ir tragediją išgyvenantiems ukrainiečiams.
Antroji projekto veikla skirta lietuvių kalbos mokymams, darbingiems ekonomiškai neaktyviems imigrantams (ir pabėgėliams). Tai tapo galimybe suteikti pagalbą atvykusiems ukrainiečiams. Pabėgėliai per 40 valandų ne tik įgijo lietuvių kalbos pagrindus, bet ir pagerino socialinę integraciją, sustiprino bendrystę, socialinius bei sociokultūrinius ryšius.
Trečioji projekto veikla buvo skirta bendradarbiavimo tinklo imigrantų socialinei integracijai, jų padėčiai darbo rinkoje pagerinti.
Bendradarbiavimo tinklo kūrimo metu surengti keli apskritieji stalai ir seminarai-pasitarimai. Projekto partnerių savanoriai seminarų metu drauge su projekto dalyviais, IT žinovais, verslininkais, savivaldybės politikais sukūrė internetinėje erdvėje veiksiančią bendradarbiavimo platformą „Atrask namus“. Platforma integruota į Šilutės miesto VVG „Pamario kraštas“ interneto svetainę, kurioje bus galima susipažinti su Šilutės kraštu, atrasti svarbiausią informaciją į visus rūpimus klausimus. Platforma sukurta taip, kad ja patogiai galėtų naudotis Šilutės gyventojai, užsienio piliečiai, apsigyvenę ilgesniam ar visam laikui Šilutėje, į Lietuvą iš užsienio grįžę šilutiškiai, pabėgėliai. Baigiamosios konferencijos metu bendradarbiavimo platforma pristatyta Šilutės miesto bendruomenei.
Iš projekto dalyvių gautas grįžtamasis ryšys parodė, kad įgyvendintos veiklos buvo reikalingos ir prasmingos, o prasidėjusio karo Ukrainoje kontekste jų aktualumas tik dar labiau išaugo. Pavyko pagerinti Šilutės krašte įsikūrusių imigrantų socialinę integraciją, stiprinti bendrystę ir socialinius bei sociokultūrinius ryšius, sumažinti izoliavimosi jausmą. Taip pat sukurti sąlygas lengviau pažinti ar iš naujo atrasti šį kraštą, pažinti vieni kitus bei vietinius gyventojus ir susikurti profesines, asmeninio tobulėjimo ir socialinio rato kūrimo galimybes, palengvinti savo įsitvirtinimą darbo rinkoje.