Gaisrų statistika negailestinga ir nesikeičia: Per 2017 metus Šilutės rajone kilo 149 gaisrai, kurių metu buvo traumuoti 4 rajono gyventojai, liepsnos iš viso sunaikino turto už 318 440 eurų. Guostis galima nebent tuo, kad gaisruose nežuvo nė vienas žmogus.
Tai beveik identiški 2016-ųjų metų rezultatams skaičiai, kai buvo užregistruota 150 gaisrų, žmonių žūčių jų metu išvengta, bet traumuoti 5 žmonės, o nuostolių padaryta maždaug už 426 950 eurų.
Dažniau degė gyvenamieji ir gamybiniai pastatai
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Rimantas Mačijauskas pasakoja, jog dažniausia gaisrų 2017-aisiais priežastis – nenustatyti ugnies šaltiniai – dėl to liepsnos įsiplieskė 61 kartą. 2016 metais dėl šios priežasties kilo tik 17 gaisrų, o kur kas dažniau – net 96 kartus – gaisrai užpernai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Pernai dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi liepsnos įsiplieskė 23 kartus.
Elektros įrengimų ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai perrnai sukėlė 19 nelaimių (užpernai – 13), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai – 28 gaisrus (2016 m. – tik 7), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai pernai buvo 7, o užpernai – 11 nelaimių priežastimi.
Ir 2016, ir 2017 metais nustatyta, kad po vieną gaisrą sukėlė padegėjai.
Pasak R.Mačijausko, 2017 metais žymiai dažniau nei 2016-aisiais degė gyvenamieji pastatai – atitinkamai 37 ir 23 kartus, dažniau liepsnojo ir gamybiniai statiniai – 4 kartus (2016 m. – tik 1).
Didžiulius nuostolius padarė pernai rudeniop Macikuose ir prieš pat Kalėdas – Laučiuose įsiplieskę gaisrai. Macikuose liepsnojo vietos gyventojui priklausanti lentpjūvė, kurioje sudegė ir įrengimai, medžio apdirbimo staklės, ir daugybė medienos. Nors šeimininkas sakė patyręs apie keliasdešimt tūkstančių eurų nuostolių, pasak R.Mačijausko, realiai jie yra žymiai didesni.
Laučiuose liepsnos sunaikino trijų sename name gyvenusių šeimų turtą, ir nuostoliai taip pat milžiniški. Žmonės prarado ne tik visą užgyventą turtą, bet ir vidury žiemos su vaikais liko be stogo virš galvos.
Abiem šiais atvejais gaisrų priežastis buvo elektros instaliacijos gedimai.
Gyvenamieji namai degė ir Vainute, Žemaičių Naumiestyje.
Ypač dažnai gyvenamuosiuose namuose kylančių gaisrų priežastis yra nevalomi dūmtraukiai. Nors ugniagesiai apie šią priežastį visais įmanomais kanalais trimituoja nuolat, daugelio sodybų šeimininkai, pasak R.Mačijausko, matyt vis dar vadovaujasi taisykle „Manęs tai nepalies“. Visgi paliečia ne vieną, ir vėliau, kai užsidegus susikaupusiems suodžiams kyla visa naikinanti nelaimė, belieka graužtis nekreipus dėmesio į specialistų perspėjimus.
PGT viršininkas primena, kad dūmtraukius būtina valyti net 3 kartus per metus, vieną iš jų – prieš pradedant šildymo sezoną.
Dvigubai dažniau deginome konteinerius
Užtat pernai rečiau degė transporto priemonės: 2016 metais 17, o pernai – tik 13 kartų.
Vis dar po 5 kartus per metus dega apleisti ir nenaudojami pastatai. Pernai perpus sumažėjo gaisrų atvirose teritorijose: 2016 m. jose užfiksuoti 65 gaisrai, o pernai jau tik 31. Užtat net dvigubai dažniau pernai liepsnojo šiukšlių konteineriai – net 31 kartą, kai užpernai – 14.
PGT viršininkas sako, jog konteinerių deginimo banga visada kyla tada, kai prasideda šildymo sezonas. Šilutiškiai vis dar labai neatsargūs, ir dar neatvėsusius pelenus pila tiesiai į plastikinius konteinerius. O šie neilgai trukus įsidega net nuo menkiausios likusios žiežirbos.
„O sumokame už tokį neatsargumą mes visi – mokesčių mokėtojai“, – primena R.Mačijauskas. Anot jo, būtų gerai, kad žmonės bent parą tuos pelenus palaikytų kur nors papylę, o tik tada neštų į konteinerius.
Gelbsti ir arklius, karves, šunis ir katinus
2017 metais ugniagesiai 187 kartus skubėjo į gelbėjimo darbus, ir tai beveik identiškas rodiklis 2016-iesiems, kai į tokius darbus jie buvo kviesti 189 kartus.
Autoavarijose nukentėjusius žmones PGT vyrams 2017 metais teko gelbėti 22 kartus (užpernai – 20). Pernai jie taip pat ieškojo dviejų skenduolių (užpernai – 9), 46 kartus teikė pagalbą specialiosioms tarnyboms (užpernai – 32), 33 kartus šalino gamtos stichijos padarinius (2016-aisiais – 39). 17 kartų gelbėtojai atliko gelbėjimo darbus vandenyje (2016 m. – tik 4), 41 kartą padėjo buitines nelaimes patyrusiems šilutiškiams (2016 metais – tik 29), 8 kartus žmonės jų šaukėsi gelbėti gyvūnų (užpernai – 6 kartus).
Šioje vietoje Šilutės PGT vadovui primename, kad jau nebe pirmi metai girdime ugniagesių pasidievažijimą, jog vieną kartą jie nebevažiuosią gelbėti visokių į medžius įsikabarojusių katinų. Visgi vis dar važiuoja. Štai ir pernai tokių nelaimėlių buvo.
„Bet kai paskambinę šilutiškiai praneša, kad jaunas kačiukas gailiai medyje kniaukia jau trečią parą, vyrams tampa jo gaila, ir važiuojame. Pagaliau juk mes – gelbėtojai“, – sako R.Mačijauskas.
Važiavo Šilutės PGT vyrai ir į durpingą žemę įsmukusių karvių traukti, ir arklį iš šulinio, o šunis – iš duobių gelbėjo.
Aplankė šimtus sodybų
Pasak R.Mačijausko, ugniagesiai dar ir nuolat vykdo prevencinį darbą.
Štai vykdant akciją atvirose teritorijose „Nedegink žolės“ ir „Saugok mišką“ surengti 9 reidai, kurių metu aplankyta 114 rajono kaimų, siekiant užkardyti atvirų teritorijų deginimą.
Kartu su socialinėmis darbuotojomis ir seniūnais aplankytos 87 sodybos, kuriose gyvena socialiai pažeidžiami 252 rajono gyventojai, auginantys mažamečius vaikus. Buvo įvertinta aplankytų gyvenamųjų patalpų priešgaisrinė būklė, surengti pasitarimai su seniūnijų vadovais, aptartos galimybės konkrečiais darbais padėti šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.
Rizikingiausiose gaisro atžvilgiu rajono vietovėse, kartu su rajono seniūnijų darbuotojais, buvo vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“. Aplankytos 173 sodybos, kuriose gyvena 318 žmonių. Gyventojams teiktos konsultacijos, pasiūlyta įsigyti autonominius dūmų detektorius, išdalinti lankstinukai gaisrine tematika, laikraštis „Ugniagesys“.
Bendradarbiaujant su UAB „Šilutės būstas“, aplankyta 17 daugiabučių namų, įvertinta bendrojo naudojimo patalpų priešgaisrinė būklė.
Šilutės PGT pareigūnai lankosi ir mokyklose, kur veda saugaus elgesio pamokėles, gyventojus konsultuoja dėl šildymo prietaisų saugios eksploatacijos, rengia ir prevencines akcijas asmenims be nuolatinės gyvenamosios vietos jų lankomuose apleistuose statiniuose, susitinka su gyventojais patalpose, kur dalijami sausi maisto daviniai nepasiturintiesiems.
Pernai PGT specialistai 14 kartų susitiko su rajono stambiaisiais ūkininkais ir kaimo turizmo sodybų savininkais, konsultavo juos gaisrinės saugos klausimais. Akcijų metu gyventojams išdalinta virš 300 atmintinių bei leidinių gaisrinės saugos tematika.