Balandžio 25 diena – oficiali data, kai mūsų krašto vandenyse pradedama laivyba – Nemuno deltos bei Kuršių marių vandens keliai jau būna nužymėti navigacijos plūdurais.
Šilutės uosto koncesininko (koncesininkas – valdymo teisę gavusi įmonė) UAB „Kintai“ įsteigta, Savivaldybės kontroliuojama UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ praėjusių metų veiklos rezultatu gali pasidžiaugti. 2013 metus (po poros metų pertraukos) įmonė baigė pelningai – gautas 9024 Lt pelnas. Į uostą laivais atplaukė ar čia organizuojamuose renginiuose apsilankė apie 32 600 žmonių.
Priekaištų neturi
Šilutės rajono meras Šarūnas Laužikas „Šilutės naujienoms“ kalbėjo, jog Savivaldybė uosto koncesininkui priekaištų neturi. Uostas yra gerai prižiūrimas, tvarkingas, čia teikiamos visos paslaugos, susijusias su vandens turizmu: yra laikinai atvykusių laivų švartavimosi ir nuolat saugomų laivų stovėjimo vietos, teikiamos slipo (laivų nuleidimo ir iškėlimo) paslaugos.
Yra ir automobilių stovėjimo aikštelės, laivai gali būti saugomi elingo pastate, įrengtas elektros energijos ir vandens tiekimas į laivus.
Šilutės uoste, vieninteliame Lietuvoje, yra ir degalinė – prekiaujama dyzeliniu kuru bei benzinu. Kuras gali būti supilamas tiesiog į laivų bakus, nereikia jokių tarpinių talpyklų.
Meras Š.Laužikas, remdamasis 6 metų patirtimi (2008 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašyta uosto koncesijos sutartis tarp Savivaldybės ir UAB „Kintai“) gali patvirtinti, kad tuometinė Savivaldybės taryba ir administracija teisingai pasielgė perleisdama uosto veiklos organizavimą koncesininkui.
Š.Laužikas žino kitokį uosto valdymo pavyzdį: už 18 mln. litų rekonstravus Drevernos uostą, Klaipėdos rajono savivaldybė patikėjo jį tvarkyti Drevernos seniūnijai ir kasmet papildomai sumoka 50-60 tūkst. litų šiam uostui išlaikyti.
Š.Laužikas mano, kad Šilutės uostas sulauktų daugiau svečių, jeigu jo paslaugos būtų labiau išreklamuotos, jeigu uosto paslaugos būtų integruotos į kompleksinius turistinius maršrutus. Jis turi vilties, kad šią paslaugą uostui, kaip ir kitiems rajono turizmo verslo subjektams, suteiks Savivaldybės tarybos įsteigta VšĮ Šilutės turizmo informacijos centras.
Metų rezultatai
Šilutės uostą per 2013 metų plaukiojimo sezoną aplankė 130 laivų iš įvairių užsienio šalių ir Lietuvos. Priimta apie 20 ekskursijų, atvykusių autobusais. Jų metu prieplauką aplankė apie 600 svečių.
Šilutės uoste 2013 metais surengti 5 viešieji renginiai, taip pat – tarptautiniu tapęs 5-asis Žuvienės virimo čempionatas ir du koncertai.
Šių renginių metu Šilutės prieplauką aplankė apie 15 000 žmonių.
Iš viso 2013 metais Šilutės uostą aplankė 32 600 žmonių.
UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ direktorius Rimgaudas Višinskas pasakoja, kad praėjusiais metais su laivų savininkais buvo sudarytos 92 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartys. Uoste yra sunumeruota 101 vieta, kurioje gali būti pastatyti laivai ir kateriai. 2013-2014 metų laivų žiemojimo laikotarpiui sudarytos 25 sutartys dėl laivų saugojimo elinguose.
Pasak R.Višinsko, koncesininkas UAB „Kintai“ pernai panaudos sutartimi leido „Šilutės vandens turizmo centrui“ naudoti 200 tūkst. litų vertės pastatą, kuriame laikomi bei saugojami laivai.
Sudarius sąlygas laivus saugoti ne tik uoste, ant vandens, bet ir elinguose, daugėja laivininkų, kurie uostui laivus palieka apskritus metus ir naudojasi visomis galimomis jų priežiūros ir techninio aptarnavimo paslaugomis. O tai reiškia, kad uosto darbuotojai turi stabilesnį užimtumą.
Dar yra ko siekti
Jau šeštus metus miesto uosto veiklą organizuojantis R.Višinskas sako, kad tikėjosi, jog uosto veikla įsisuks greičiau. Jis teigia, kad šešių žmonių kolektyvas jau sukūrė būtiniausių uosto paslaugų spektrą, paslaugos išreklamuotos visuose laivininkams prieinamuose informacijos šaltiniuose, tačiau turistų, atplaukiančių laivais, antplūdžio dar nėra.
R.Višinsko nuomone, Šilutės miestas dar nėra tapęs didžiąja turistų traukos vieta. Taigi skambi vizija „Šilutės kraštas – ryškėjanti žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje“ dar vis aktuali ir siektina. Pasak R.Višinsko, visiems mūsų krašto žmonėms, savivaldos, verslo teisėsaugos institucijoms vertėtų pasirūpinti, kad krašto įvaizdis taptų pozityvus, kad čia būtų įdomu, saugu ir patogu apsilankyti turistams.
„Dabar gi dažnai respublikinėje žiniasklaidoje mūsų krašto vardas skamba informacijose apie skaudžias avarijas, gaisrus, vagystes bei įvairiausius skandalus. Ar kas nors bent kiek stengiasi, ar skiria lėšų, kad būtų daugiau informacijos apie mūsų krašto patrauklumą?“ – retoriškai klausia R.Višinskas.
Be kita ko, UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ jau pradėjo bendro verslo galimybių tyrimus ir derybas su AB „Smiltynės perkėla“. Minėta įmonė įsigijo modernų keleivinį laivą ir planuoja atidaryti maršrutinį susisiekimą iš Klaipėdos į Nidą. O kodėl šis laivas negalėtų per marias, Atmatos ir Šyšos upes atplaukti iki Šilutės uosto? Juolab kad Šyšos upės ir Šilutės uosto gyliai tinka tokiam laivui. Jau sutarta, kad gegužės mėnesį toks bandomasis reisas galėtų būti atliktas.
R.Višinskas mano, kad įgyvendinus bendrą Šilutės uosto ir Smiltynės perkėlos projektą, Šilutė sulauktų nemažai svečių iš Neringos, o šilutiškiams ir mūsų krašto svečiams būtų patogu tiesiausiu keliu ir vos per valandą nuvykti prie jūros. Toks maršrutas galėtų veikti bent savaitgalio dienomis.