Šilutės uosto direktorius stebisi, kad Savivaldybės politikai tikisi pelno

UOSTAS VISINSKAS_2Šilutės uosto direktorius Rimgaudas Višinskas nusprendė atsakyti į politikų priekaištus, išsakytus Kontrolės komiteto posėdyje bendrovei „Šilutės vandens turizmo centras“. Apie posėdyje vykusias diskusijas ir pastabas, jog Šilutės uostas neuždirba pelno, kurį galėtų dalintis su Savivaldybės biudžetu, „Šilutės naujienos“ rašė straipsnyje „Politikai susirūpino Šilutės uosto finansais“, kuris buvo spausdintas šių metų liepos 23 d.

R. Višinskas yra nustebęs, jog politikai tikisi iš viešas paslaugas teikiančios įmonės dar ir gauti pelno į Savivaldybės biudžetą.

Kas vyksta aplink?

R. Višinskas pasidomėjo kaip su panašiu turtu elgiasi kitos savivaldybės. Kodėl niekam iš politikų neįdomu, jog jau penkti metai už 1,5 mln. Eur pastatyta prieplauka Rusnėje, Pakalnės upėje tiek pat laiko yra visai nenaudojama? Prieplaukos įrengimai perduoti valdyti Rusnės seniūnijai ir VVG „Žuvėjų kraštas“.

Kintuose ant Kuršių marių kranto irgi pastatytas uostelis, kuriuo naudojasi kaituotojai ir žvejų grandys. Šį uostelį ir Mingės kaimo krantines prižiūrėti paskirta Kintų seniūnija per 5 metus tam iš savo biudžeto jau išleido apie 25 tūkst. Eur.

Jachtų klubo prieplauka Mingėje tai pat Šilutės savivaldybės turtas. Kodėl savivaldybė neperleidžia tų uostelių ir prieplaukų koncesininkams? Juk ten irgi gali būti kuriamos veiklos, teikiamos naudingos paslaugos. Nežinia kodėl politikai nesvarsto kaip įveiklinti paminėtą turtą ir iš jo gauti naudos.

R. Višinskas turi duomenų apie kaimyninės Klaipėdos rajono savivaldybės požiūrį į jai priklausantį uostą Drevernoje. Jis, kaip ir Šilutės uostas, buvo rekonstruotas ES paramos lėšomis ir yra perduotas valdyti koncesininkui. Taigi, nuo 2009 iki 2016 metų Drevernos uostą valdė seniūnija. Iš minėtos savivaldybės biudžeto kasmet ji gaudavo po 65 tūkst. Eur paramos. Vėliau uosto valdymas buvo perleistas koncesininkui ir parama padidinta iki 70 tūkst. Eur. Be to koncesininkas dar gauna po 15 tūkst. Eur kasmetinę paramą už laivo maršrutą Dreverna – Juodkrantė. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybė per 10 metų savo Drevernos uostui paremti išleido apie 700 tūkst. Eur.

Pasak R. Višinsko, Šilutės savivaldybė iš viso niekada nesvarstė apie paramą Šilutės uosto veiklai, todėl „Šilutės vandens turizmo centras“ iš Savivaldybės nėra gavęs nė vieno euro paramos.

Ar uostas duoda naudos?

Šilutės uostas ir miestas yra reklamuojamas visuose turizmo verslo kataloguose. UAB „Kintai“ į uosto infrastruktūrą yra investavusi ne tas kelias dešimtis tūkstančių eurų, kurie yra numatyti koncesijos sutartyje, bet mažiausiai 200 tūkst. Eur. Ir tai yra lėšų suma be laivo – kelto kainos, kuris jau porą metų šilutiškius ir svečius plukdo maršrutu Šilutė – Nida.

Šilutės uostas yra prižiūrimas ir sutvarkytas lygiai tai pat, kaip ir kiti nauji uostai Lietuvoje ar užsienyje, dėl tvarkos nėra gauta jokių priekaištų. Koncesininkas vykdo įsipareigojimus ir užtikrina, kad prieplaukoje visą sutarties galiojimo laikotarpį būtų teikiamos nurodytos viešosios paslaugos:

laivų švartavimo ir stovėjimo, slipo laivų nuleidimo – iškėlimo, automobilių aikštelės, laivų saugojimo elinge ir ant kranto, elektros energijos ir vandens tiekimo į laivus, buitinės, informacinės, telefono, interneto paslaugos. Yra patvirtinti teikiamų paslaugų įkainiai.

Uoste dirba 8 žmonės pusę metų – šiltuoju sezonu, žiemos sezono metu uoste dirbti lieka 3 žmonės. Ir tai per dešimtmetį veiklos į Savivaldybės biudžetą įmonė sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio per 12 tūkst. Eur. O pats įmonės direktorius R. Višinskas sako jau 7 metai už savo darbą „Šilutės vandens turizmo centre“ jokio atlyginimo negaunantis.

Metinės pajamos – iki 50 tūkst. Eur

Pasak R. Višinsko, Šilutės uosto intensyvesnė veikla yra nuo gegužės iki spalio mėnesio. Tačiau tik liepą ir rugpjūtį uosto teritorijoje yra užpildytos visos vietos laivams ir kateriams. Per metus įmonė surenka iki 50 tūkst. Eur pajamų. Tai nėra didelė suma, tačiau kita vertus, ją reikėtų vadinti optimalia Šilutės uostui. Jeigu uosto pajamos padidėtų dar apie 10 tūkst. Eur, įmonė turėtų būti registruota kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. O tai reiškia, kad už paslaugas tektų pridėti PVM mokestį ir laivų šeimininkams paslauga pabrangtų penktadaliu. Kas to nori?

„Vandens turizmo centras“ turi du kaimynus – Sporto mokyklos baidarių klasės bazę ir Medžiotojų bei žvejų draugiją. Ir vieni ir kiti važiuoja uosto keliu, be to baidarininkams uosto darbininkai su savo technika sutvarko aplinką. Tačiau, nei vieni nei, kiti į jokias kalbas apie bent kokią sutartį dėl apmokėjimo už šias paslaugas neina. „Dabar, kai tokį įpareigojimą – sudaryti sutartis su kaimynais – nurodė Savivaldybės kontrolierė, manau, kad pavyks tai padaryti“, – sako R. Višinskas.

Kitas kontrolierių nustatytas trūkumas dėl neinventorizuoto ir nesuženklinto turto, jo nuomone, turėtų būti adresuotas ne jam. Savivaldybė perdavė turtą pagal sąrašą, o koncesijos sutartyje nėra nurodyta, jog būtina šį turtą inventorizuoti. Tad dėl inventorizacijos dar teks pasiaiškinti su Savivaldybės specialistais ir vadovais.

R. Višinskas mano, kad dabar jau laikas visiems pasistengti, o ypač Šilutės savivaldybės politikams bei vadovams, kad Šilutėje būtų į ką pažiūrėti ir ką nuveikti čia atplaukiantiems žmonėms. „Nors esame pasiskelbę, kad kuriame Turizmo žvaigždę Europos žemėlapyje, bet per dešimtmetį dar nesame sukūrę net tvirtos aiškios vizijos ir atlikę konkrečių darbų tokiam tikslui pasiekti“, – reziumuoja R. Višinskas.