Šilutėje nuo balandžio pradžios pradėta aktyviai ruoštis naikinti Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse augančius medžius ir atsodinti naujus želdinius. Šilutės rajono savivaldybė užsimojo iškirsti daugiau nei 260 medžių, tačiau tinkamos informacijos apie šį projektą negavę gyventojai sukilo – kreipėsi į teisininką, kuris netruko įžvelgti galbūt neteisėtus savivaldybės veiksmus.
Šilutės rajono gyventojas Simonas Norbutas portalui lrytas.lt pranešė, kad užfiksavo, kaip paskubomis ir atmestinai vykdoma savivaldybės organizuota medžių būklės ekspertizė.
Pasibaisėjo savivaldybės aplaidumu
„Savivaldybė pristatė apželdinimo projektą – kirs senus medžius, atveš naujus medelius už europinius pinigus ir pasodins. Inventorizavo želdinius, pjautinus medžius pažymėjo. Taip buvo padaryta neva pirminė ekspertizė“, – kalbėjo aktyvistas Simonas.
Anot jo, supratę, kad gali būti iškirsti net ir sveiki, brandūs medžiai, visuomenės nariai kreipėsi į advokatą Saulių Dambrauską. Surinkę parašus po peticija, aktyvistai pateikė savivaldybei reikalavimą atlikti pakartotiną želdinių ekspertizę.
„Nufilmavome, kaip savivaldybė atlieka ekspertizę, ir pasibaisėjome. Paaiškėjo, kad vienintelis pasamdytas ekspertas neturi reikiamo išsilavinimo, o savivaldybės surinkta komisija pristatė, kad tai vienintelis kvalifikaciją turintis ekspertas Lietuvoje“, – aiškino aktyvistas S. Norbutas.
Be to, pasak S. Norbuto, savivaldybė nebuvo tinkamai informavusi gyventojų dėl planuojamų iškirsti medžių – per kelias valandas surinkę apie 170 parašų tuo įsitikino patys aktyvistai. S. Norbutas teigė, kad visuomenės suinteresuotumas išaugoti medžius – pagrįstas. Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse esantys medžiai yra seni, dideli, subrendę, tačiau dauguma jų – sveiki ir nekeliantys pavojaus.
„Tai gražūs, brandūs želdiniai, visi veša, lapoja. Taip, yra vienas kitas ligotas, kuriuos reikia prižiūrėti, apgenėti ar nukirsti. Tačiau dabar norima iškirsti kone visus medžius tose gatvėse ir kuo skubiau sunaudoti europines lėšas“, – tikino pašnekovas.
Pasirinko netinkamą specialistą
Visuomenės interesus ginantis advokatas Saulius Dambrauskas portalui lrytas.lt teigė, kad remiantis Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, visuomenė turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, susijusius su aplinkos keitimu nuo pat pradinių tų projektų rengimo stadijų.
„Paaiškėjo, kad jie pasikvietė nekompetentingą asmenį, kuris neturi specialaus aukštojo išsilavinimo želdinių būklei įvertinti, nors ir yra įtrauktas į Aplinkos ministerijos rekomendacinius sąrašus ir yra įkūręs arbortistikos asociaciją. Pagal turimą sertifikatą, pasamdytas asmuo turi teisę genėti augalus, tačiau jis negali jų vertinti kaip specialistas – dendrologas“, – teigė visuomenės interesą ginantis S. Dambrauskas.
Todėl, anot advokato S. Dambrausko, visuomenė turi teisę reikalauti, kad medžių būklę vertintų atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. „Noriu pabrėžti, kad želdinių būklę vertinti turi dendrologai, o ne architektai, savivaldybės klerkai ir pan. Be to, želdinių apsaugos įstatymuose yra pažymėta, kad želdiniai pirmiausia turi būti išsaugomi“, – akcentavo advokatas.
Advokatas įžvelgia aferą
Stebėdamas skubos tvarka atliekamą medžių būklės ekspertizę advokatas S. Babrauskas ėmė įžvelgti neteisėtus Šilutės r. savivaldybės veiksmus. „Tai gali būti šiurkštus bandymas panaudoti europines lėšas. Medžių kirtimas, kelmų išrovimas, išvežimas, naujų želdinių sodinimas – visa tai yra privačių įmonių, kurias samdo savivaldybė, veikla. Tai yra pinigų naudojimo sistema, schemos. Aš manyčiau, kad jos yra nusikalstamos. Ir šiuo atveju tai daroma aplinkosaugos ir visuomenės sąskaita“, – piktinosi advokatas S. Dambrauskas.
Dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų advokatas kartu su aplinkosaugos entuziastais planuoja rinkti medžiagą, kuri bus pateikta atitinkamoms kontroliuojančioms Europos Sąjungos institucijoms. Jei nors vienoje byloje būtų nustatyta žala, gali būti pradėtas ir žalos išieškojimas.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad želdinių naikinimas Želdinių apsaugos įstatyme yra traktuojamas kaip netinkama jų priežiūra. „Želdinys apleidžiamas iki nusikalstamos būklės ir tada nusprendžiama, kad jį jau laikas nupjauti“, – aiškino S. Dambrauskas.
S. Dambrausko teigimu, tokiems apželdinimo projektams reikėtų „įsukti“ europinių pinigų srautus ir nutraukti tokių agresyvių projektų finansavimą.