Šilutės rajono savivaldybė jau aštuntą kartą bandys aukcione parduoti Senąjį miesto muziejų. Pradinė pardavimo kaina siekia 81 tūkst. eurų. Tačiau, analitikų nuomone, turtą įsigyti galėtų tik patriotiškai nusiteikęs asmuo ar verslininkas, kuris norėtų išsaugoti pastatus.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio teigimu, pastatai miesto valdžios žinion perėjo 2017 metais. Tuomet ten veikęs Hugo Šojaus muziejus perdavė patalpas – muziejaus pastatą, arklides ir šulinį – savivaldybei.
„Kadangi pagal Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuostatus Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, pastatuose nebuvo numatoma vykdyti veiklos, jie savivaldybės tarybos sprendimu buvo įtraukti į Viešajame aukcione parduodamo Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą“, – 15min raštu atsakė rajono administracijos direktorius.
Šiuo metu turtas parduodamas už 81 tūkst. eurų – tai jau aštuntas organizuojamas aukcionas. Pirmo aukciono metu pradinė pardavimo kaina siekė 150 tūkst. eurų.
„Pastatų techninė būklė yra prasta, jų sutvarkymui reikalingos didžiulės investicijos, be to, vykdant pastatų statybos (remonto) darbus būtina atsižvelgti į tai, kad muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė“, – aiškino S.Šeputis.
Iš viso už 81 tūkst. eurų pradinę kaina aukcione parduodamas 276,28 kv. m ploto muziejus, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Taip pat 106 kv. m ploto arklidė, šulinys bei 20,23 arų žemės sklypas.
Aukcionas vyks nuo šių metų vasario 25 dienos iki 28 dienos.
Analitikai: objektas neturi jokių plėtros galimybių
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa atkreipė dėmesį, kad nuo 1993 metų pastatas įregistruotas į valstybės saugomų Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui.
„Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės vertingąsias savybes. Vadinasi, objektas praktiškai neturi jokių plėtros galimybių, o rekonstrukcijos ar remonto darbai atliekami pagal kultūros paveldo tvarkybos reglamentus“, – sakė jis.
Jo nuomone, be muziejaus, pastate galėtų įsikurti bendruomenės namai ar panašia veikla užsiimančios organizacijos.
„Verslas tokio turto greičiausiai nepirks, nes muziejaus ar kita visuomeninė veikla retai kada būna pelninga. Turbūt vienintelis realus objekto pirkėjas galėtų būti mecenatas, kuris pratęstų kultūrinę veiklą šiame pastate“, – kalbėjo R.Žulpa.
Galimas pirkėjas – patriotiškai nusiteikęs gyventojas
Tuo metu nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovui Aurimui Petrikui apmaudu, kad toks objektas nebus skirtas visuomeninei veiklai vykdyti. „Būtų gražu, kad savivaldos pačios užimtų tokius objektus ir naudotų arba savo veiklai vykdyti arba kitai visuomeninei veiklai, įkurdinant ekspozicijas, muziejų, kitų liaudies renginių veiklai“, – kalbėjo jis.
A.Petriko nuomone, šis objektas gali sulaukti vietinių, patriotiškai nusiteikusių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norės išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu.
„Susidomėjimo galima sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų arba verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę-istorinę reikšmę turintį pastatą. Tai nėra turtas – investicija ateities grąžai gauti. Tai yra vietinės istorijos ir jos simbolikos puoselėjanti vertybė“, – aiškino jis.
Bendrovės Klaipėdos biuro vadovo teigimu, kadangi muziejaus pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė, tai tokio pastato priežiūrai ir išsaugojimui reikalingos didesnės investicijos nei įprastam pastatui.
„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai, o ne muziejinei veiklai, turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis. Šių apribojimų ir reikalavimų išsiaiškinimas reikalauja gilesnės analizės, informacijos rinkimo ir laiko kaštų, kas gali daryti įtaką potencialaus pirkėjo sprendimui dėl šio turto įsigijimo ir kainos“, – mano jis.
Krašto paveldo gide nurodoma, kad pats namas statytas XIX amžiaus pabaigoje, o po karo 1949 metais jame įkurtas kraštotyros muziejus ir jame išsaugoti niokojamo Hugo Šojaus dvaro muziejaus eksponatai. Vėliau čia buvo surinkta tautodailės dirbinių, spaudinių, žemėlapių, etnografinių drabužių ir baldų. Teigiama, kad tai buvo pirmasis muziejus Klaipėdos krašte.