Įgyvendindami mokymosi visą gyvenimą idėją Šilutės žemės ūkio mokykloje (ŽŪM) mokosi ne tik mokiniai. Šiemet čia vykdomas Erasmus+ programos projektas „Akvakultūros kūrimas pagal ES ateities viziją“ (Nr. 2014-1-LT01-KA102-000094). Jo veiklų metu 10 darbuotojų – mokytojų, administracijos atstovų bei specialistų vyko į Prancūziją ir Maltą įgyti naujų žinių ir įgūdžių.
Šios jūrinės valstybės turi didžiulę akvakultūros bei žuvininkystės patirtį, todėl būtent jos buvo pasirinktos siekiant parsivežti kuo daugiau aktualių bei naudingų kompetencijų, kurios būtinos neseniai startavus naujajai žuvininkystės verslo darbuotojo mokymo programai bei rengiantis atidaryti modernų ir vienintelį Baltijos šalyse žuvininkystės praktinio mokymo centrą.
Iš knygų išmoksi ne viską
Mokykla jau senokai gyvena įkurtuvių nuotaikomis: iš statybininkų rankų jau perimta keletas Žemaičių Naumiestyje statomo žuvininkystės centro korpusų, visais reikalingais mokykliniais baldais apstatytos mokomosios klasės ir laboratorijos, sumontuota pirmoji mokomoji – demonstracinė žuvų auginimo įranga. Joje atidžiai prižiūrimos profesijos mokytojo Jono Dyglio jau plaukioja pirmosios žuvys. Taip pat mokymui parengtas ir žuvų perdirbimo kompleksas.
Tačiau ne viską galima išmokti iš knygų. Pati naudingiausia visuomet yra praktinė patirtis, kuomet galima realiai „pačiupinėti” žuvies auginimo technologinius procesus. Tai vizitų metu pamatė projekto dalyviai, nuo kurių priklausys viso modernaus mokyklos žuvininkystės praktinio mokymo centro veiklos sėkmingumas.
Akvariumas – ne tik pramoga
Maltos San Lucjan Tower žuvininkystės studijų centro direktorius Matthew Camilleri sako, kad žuvininkystė turi būti ne tik verslas, bet ir nuolatiniai moksliniai tyrimai. Priešingu atveju neverta tikėtis gerų rezultatų.
Lietuvių grupei vadovavęs vizito kuratorius dr. Robert Vassallo Agius išsamiai supažindino su recirkuliacinių sistemų veikimu, žuvų auginimo ypatumais, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu vykdomais ES finansuojamais projektais, kuriais siekiama stabilizuoti žuvies išteklius, skatinti tikslingą žvejybą, plėtoti mokslinius tyrimus. Panašia kryptimi juda ir Maltos nacionalinis akvariumas. Dr. Daniel De Castro teigia, kad akvariumas – ne tik pramogų institucija. Čia visų pirma vykdoma švietėjiška veikla: žmonės supažindinami su paslaptingu vandens ir jo gyvūnijos pasauliu, akvariume vykdomais stebėsenos ir tyrimų darbais.
Lietuvių grupei nusišypsojo laimė patekti ten, kur paprastai neįžengia eilinio lankytojo koja – jie galėjo pamatyti visą akvariumo virtuvę: stebėti, kaip dirba kasdien vandens kokybę tikrinantys laborantai, kaip valomas ir deguonimi prisotinamas vanduo, kaip gydomos karantine esančios žuvys, kaip ruošiami, laikomi ir dozuojami pašarai. Vizito dalyviams net buvo leista patiems patiekti pusryčius didžiuliuose akvariumuose auginamoms žuvims bei dalyvauti vandens tyrimuose. Didžiausiame ir pagrindiniame žvejų miestelyje Marsaxlokk vizito dalyviai aplankė atviroje jūroje auginamų žuvų fermas. Ir nors mes tokių fermų dar neturime, galime net neabejoti, kad neilgai trukus šios žuvų auginimo technologijos bus taikomos ir Lietuvoje. Juk taip pat esam jūrinė valstybė, o akvakultūra Europos Sąjungoje yra viena prioritetinių ūkio šakų.
Pažino Prancūzijos akvakultūrą
Vizito Prancūzijoje metu Šilutės ŽŪM atstovai apsilankė Žuvininkystės profesinėje federacijoje CIPA, kur buvo priimti jos direktorės Marine Levadoux. Ji pristatė visos šalies akvakultūros aktualijas ir perspektyvas, pateikė faktus apie akvakultūrą bei jūrinę žuvininkystę, vėžiagyvių (austrių ir midijų) auginimo ypatumus, profesinio mokymo programas, skirtas žuvininkystės specialistams ruošti.
Sorbonos universiteto dėstytoja dr. Giedrė Cibulskaitė – Veršinskienė, lydėjusi grupę į visus susitikimus, ne tik padėjo bendrauti, bet ir supažindino su Prancūzijos švietimo sistema, profesinio mokymo programomis, specifiniais ir Lietuvoje netaikomais praktinio mokymo mokykloje ir pas darbdavius integravimo ypatumais, mokomąja bei metodine literatūra.
Pastaroji tema šilutiškiams labai aktuali, kadangi akvakultūros vadovėlių Lietuvoje dar nėra, ir jie patys kuria visas reikalingas mokymo priemones, vykdydami Europos socialinio fondo projektą „Žuvininkystės posričio modulinėms profesinio mokymo programoms skirtų mokymo priemonių rengimas ir modulinių mokymo programų išbandymas” (VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-022). Bendra dotacijos suma – 1,9 mln. Lt.
Bendradarbiaus ir ateityje
Taip pat mokytojų bei specialistų grupė apsilankė Normandijoje, Šerbūro profesiniame akvakultūros licėjuje bei jo praktinio mokymo bazėje – pedagoginėje St. Vaast la Hougue fermoje. Čia buvo sudarytos galimybės stebėti ir kartu su mokiniais rūpintis žuvimis, rūšiuoti austres ir jų paragauti.
Licėjaus direktorius Vincent Levadoux stengėsi, kad licėjuje apsilankę lietuviai susidarytų kuo aiškesnį vaizdą apie akvakultūros specialistų rengimą: aprodė mokyklą ir turimą praktinio mokymo bazę, labai domėjosi Šilutėje statomu žuvininkystės praktinio mokymo centru.
Sutarta ir ateityje vykdyti pedagogų, specialistų ir mokinių mainus, dalintis patirtimi, inovacijomis. Tokios perspektyvos labai viliojančios, ypač dabar, kai vis plačiau pradedama taikyti ECVET – Europos kreditų perkėlimo sistema, ir mokinių judumas įgauna naują prasmę, nes jų stažuočių užsienyje metu įgytos žinios ir įgūdžiai gali būti perkeliami ir užskaitomi mokyklose, kuriose jie mokosi. Akvakultūros profesijos mokytojas Jean – Yves Martin parengė išsamų pranešimą apie ugdymo metodiką, moksleivių praktikas, įsidarbinimo galimybes bei pademonstravo visų mokomosios fermos įrenginių veikimo principus.
ŽŪM pirmoji užsikrėtė idėjomis
Stažuočių Prancūzijoje ir Maltoje metu užmegzta daug naudingų kontaktų, kuriais Šilutės ŽŪM atstovai žada pasidalinti su Aleksandro Stulginskio universitetu. Jis šiuo metu jau taip pat rengia naują žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų programą, bei Klaipėdos universitetu, kuris vysto jūrinę žuvininkystę.
Džiugu, kad akvakultūros puoselėjimo ir mokymo idėjomis pirmoji iš Lietuvos mokymo įstaigų užsikrėtė ir jas skleisti pradėjo nedidelė Pamario krašto profesinio mokymo įstaiga – Šilutės žemės ūkio mokykla, dabar jau galinti pasigirti, kad koja kojon žengia su ASU bei KU. Jų atstovai čia jau ne kartą lankėsi pasidalinti patirtimi, pasižiūrėti, kaip veikia moderni įranga, kaip auga pirmosios kubiluose auginamos peledės.
Visos projekto veiklos buvo finansuotos Švietimo mainų paramos fondo, remiant Europos Komisijai. Visiems vizitų dalyviams išduoti jų įgytas kompetencijas liudijantys Europass mobilumo dokumentai bei sertifikatai. Belieka įgytas kompetencijas kuo efektyviau pritaikyti savo kasdieniame darbe ir puoselėti užmegztą partnerystę. O apie tai, kaip sekasi tai įgyvendinti, laikraščio skaitytojus dar informuosime.