Devyniolikmetė Justina Pikelytė – šilutiškė, gavusi nepaprastą dovaną – galimybę dalyvauti Jaunimo mainų programoje, kurią jau ne vienerius metus inicijuoja Rotary International klubas. Gabi Šilutės pirmosios gimnazijos mokinė net 11 mėnesių praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Kai manęs klausia, kaip sekėsi Amerikoje, nedvejodama tvirtinu, kad tai buvo geriausi mano gyvenimo metai. Neįmanoma žodžiais apibūdinti viso, ką teko patirti. JAV gyvenau visiškai naujai, o didžiausia vertybė buvo nauji draugai, – sako pašnekovė. – Jeigu sugalvočiau nuvykti į kokią nors šalį, žinau, kad tikrai turėsiu kur apsistoti.“
Vis dar pratinasi prie gyvenimo Šilutėje
Jaunuolis, dalyvaujantis Rotary International inicijuojamoje Jaunimo mainų programoje, sugrįžęs į gimtinę turi „antramečiauti“, t.y. mokslus tęsti toje pačioje klasėje, kurioje mokėsi iki išvykos. Buvę Justinos klasiokai jau baigė gimnaziją, o ji tik dabar – abiturientė.
Justina į Lietuvą grįžo prieš pusmetį ir vis dar pagauna save, jog turi priprasti prie gyvenimo Šilutėje. Grįžus buvo sunkoka, atrodė, kad nuo visko atsiliko, nesusigaudo, kas vyksta jos draugų ir šeimos gyvenimuose – tiek daug visko buvo praleidusi.
Metai, praleisti JAV, Justinai paliko neišdildomą įspūdį, troškimą plėsti akiratį, nesėdėti vietoje, domėtis ir keliauti. Pasak jos, jei atsirastų dar viena panaši proga, ji iškart ryžtųsi dalyvauti tokioje mainų programoje.
Tačiau ir dabartinis gyvenimo etapas merginai yra labai svarbus: reikia gerai baigti mokslus, išlaikyti abitūros egzaminus, pabūti su šeima ir draugais.
Ne visi suprato
Apie mainų programą Justina sužinojo gimnazijoje. Iš pradžių dvejojo, ar sugebės palikti viską, kas brangu, – juk laukė išsiskyrimas metams. Abejones nugalėjo žingeidumas, kuris ją nuvedė į pirmąją atranką. Šilutiškei reikėjo parašyti motyvacinį laišką anglų kalba ir paaiškinti, kodėl būtent ji turėtų būti Programos dalyvė. Reikėjo gauti ir Šilutės Rotary klubo rekomendaciją bei surasti tris šeimas, kurios galėtų Lietuvoje priimti moksleivį iš kitos šalies. Kaip žinia, Rotary International Jaunimo mainų programoje vyksta abipusiai mainai.
Po kelių savaičių Justinai paskambinę Programos organizatoriai pakvietė ją į pokalbį Kaune. Pokalbyje ji turėjo dalyvauti su tėvais ir atsakinėti į anglų bei lietuvių kalbomis pateikiamus klausimus. Pokalbis buvo greičiausiai surengtas tam, kad organizatoriai įsitikintų, ar mergina yra pakankamai subrendusi bei stipri, kad galėtų be tėvų pagalbos praleisti metus svetimoje šalyje.
Šio susitikimo metu mainų kandidatai turėjo pasirinkti šalį, į kurią norėtų vykti. „JAV įrašiau pirmuoju numeriu, antru – Braziliją, o trečiu – Meksiką. Pasirodo, vykti į JAV buvo likusi tik viena vieta, todėl guodžiausi, kad, jei manęs neišrinks, gal gausiu pasiūlymą važiuoti į Braziliją. Tačiau, mano nuostabai, po kelių dienų gavau laišką su žinia, jog man pasisekė, – vyksiu į JAV“, – pasakojo Justina.
Iš visos Lietuvos buvo atrinkti 7 jaunuoliai, kurie vyko į JAV, Braziliją, Meksiką ir Taivaną.
„Jei kam nors papasakodavau, kad metams palieku Šilutę ir mokslus, sulaukdavau replikų, jog man – ne visi namie. Esą būtent tikslas pabaigti mokslus turėjo mane sulaikyti nuo dalyvavimo Programoje“, – su šypsena prisimena pašnekovė.
Pažino skirtingas šeimas
„Amerikoje teko gyventi trijose šeimose, kurios buvo labai skirtingos. Pirmojoje šeimoje buvo daug vaikų – savų ir svetimų. Tai buvo vaikų darželis, į kurį kasdien susirinkdavo apie 16 vaikų“, – pasakoja Justina pirmuosius įspūdžius.
Tokia pažintis su JAV gyvenančia šeima ir nauju kraštu jai iš pradžių buvo keista. Juk Šilutėje ji augo tik su jaunėle seserimi.
Antroji amerikiečių šeima buvo visiška priešingybė pirmajai: „tėtis ir mama“ buvo pasiturintys, labai mėgo keliauti ir viskuo domėjosi. Trečioji – stereotipinė amerikietiška šeima, kurios pagrindinis laisvalaikis – sėdėjimas prie televizoriaus ir nesveiko maisto valgymas.
„Nors skirtingos buvo šeimos, esu labai joms dėkinga, kad priėmė mane, leido pasijausti tikra šeimos nare“, – sako Justina. Šilutiškė ir dabar bendrauja su ją priėmusių šeimų nariais bei žino, kad yra visad jų laukiama.
Nustebino neįprasta švietimo sistema
Justina JAV mokėsi didelėje mokykloje, kurioje buvo daugiau nei 1500 mokinių, tad merginai, atvykusiai iš svetimo žemyno teko patirti nemažai streso.
Pirmąją savaitę naujoje mokykloje ji pasiklysdavo po kiekvienos pamokos. Ji iš karto pajuto ir didelius amerikietiškos ir lietuviškos švietimo sistemų skirtumus. JAV mokykloje kiekvieną dieną buvo vedamos tos pačios keturios pamokos, kiekviena – po 1,5 val.
Šilutės pirmojoje gimnazijoje Justinos pažangumo vidurkis buvo vedamas kas pusmetį, o JAV – kas 9 savaites (jas vadino ketvirčiais). Pasibaigus mokslo metų ketvirčiui, keitėsi pamokų tvarkaraštis.
„Neįprastas jausmas, kai 9 savaites iš eilės būna tos pačios keturios pamokos. Nors iš dalies tai naudinga, nes mokytojas labai išsamiai išdėsto temą, nepalikdamas jokių spragų. Žinoma, buvo akimirkų, kai taip ilgai išsėdėti pamokoje vos pavykdavo, imdavo darytis nuobodu“, – atvirauja šilutiškė, pripažindama, kad mokytis Amerikoje buvo labai lengva. Pavyzdžiui, tas matematikos žinias, kurias ji Lietuvoje įgijo būdama 8 klasėje, Justina turėjo mokytis būdama dvyliktokė JAV mokykloje. Ir tai atitiko sustiprintų žinių lygį.
Šilutiškė pastebėjo, kad JAV mokykloje visai kitoks mokytojų ir mokinių bendravimas. Amerikiečių mokytojai su mokiniais bendrauja kaip su bendraamžiais, jie stengiasi sukurti tokią atmosferą, kad klasėje nebūtų baimės ar streso, kad visi būtų lygūs, nebijotų išsakyti savo nuomonės. Tai labiausiai patiko Justinai.
Mokslo žinių vertinimas irgi kitoks. Amerikiečių mokyklose nėra dešimtbalės sistemos, žinių vertinimo skalė sudaryta iš keturių teigiamų įvertinimų: A, B, C ir D. Baigdami bendrojo lavinimo mokyklą, jaunieji amerikiečiai nelaiko jokių valstybinių brandos egzaminų, bet norintys tęsti mokslus jaunuoliai turi išlaikyti standartizuotus egzaminus – anglų kalbos, skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų.
Turiningai leido laisvalaikį
JAV mokykloje, kurią Justina lankė, po pamokų mokiniai gali užsiimti įvairia popamokine veikla: lankyti amerikietiško futbolo, futbolo, lauko teniso, krepšinio, gimnastikos, šokių, ledo ritulio, imtynių, lengvosios atletikos, beisbolo, plaukimo treniruotes, dalyvauti įvairių klubų veikloje: mokinių taryboje, aplinkosaugos, Jungtinių Tautų, dailės, automobilių, žurnalistikos, savanorystės klubuose. Mokykloje veikia orkestras, teatras, choras, miuziklo studija.
Gyvendama JAV, lietuvaitė atrado ir naują pomėgį. Kadangi toje valstijoje buvo gana šaltas klimatas, su draugais ji savaitgalius leisdavo žaisdama ledo ritulį, čiuožinėdama.
Šilutiškei labiausiai įsiminė mokyklos renginiai ir susitikimai su Rotary klubo nariais. Ji ne kartą amerikiečiams bendraklasiams ir ne tik jiems pasakojo apie Lietuvą, pristatė Pamarį. Dauguma klausytojų nebuvo negirdėję, jog iš viso egzistuoja tokia šalis ar kraštas…
Dar iš anksto, ketindama dalyvauti Programoje, ji žinojo, jog viena jos misijų bus reprezentuoti Lietuvą ir savo kraštą. Tad savotiškai tapo šalies ambasadore.
Kiekvieną kartą pasakodama apie gimtinę, ji sulaukdavo daug dėmesio ir klausimų. „Supratau, kad kai kuriems iš amerikiečių aš esu pirma ir vienintelė sutikta lietuvė, tad įspūdį apie Lietuvą ir tautiečius jie susidarys iš mano pasakojimų ir bendravimo“, – atviravo pašnekovė.
Nepakeičiama patirtis
Paklausta apie ateities planus, Justina sakė, jog dabar jai svarbiausia gerai baigti mokslus, išlaikyti brandos egzaminus. Ji žada studijuoti užsienyje tarptautinį verslą, susijusį su rinkodara ir užsienio kalba. Jau išsiuntė keletą prašymų ir sulaukė pasiūlymų mokytis Anglijos ar JAV universitetuose. Dabar teliko išsirinkti.
Justina nuoširdžiai rekomenduoja visiems jaunuoliams, esant galimybei, išbandyti save tokiose mainų programose. „Tai buvo laikas, kai teko išeiti iš savo komforto zonos, perkopti visas baimes ir neramumus. Tačiau supratau, jog nėra nieko, ko negalėčiau įveikti. Tai – geriausias būdas išmokti kalbą, pažinti save bei susirasti draugų iš viso pasaulio“, – sako Justina.
Ji dėkinga savo tėvams, kurie palaikė, skatino ir visaip rėmė, taip pat Šilutės Rotary klubo nariams, kurių dėka patyrė vieną įsimintiniausių gyvenimo įvykių.