Šilutiškė – pirmoji moteris, vadovaujanti medžiotojams

medziotoju vadove EndrikaitienePirmoji Lietuvoje rajoninės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė moteris – šilutiškė medžioklės žinovė Nijolė ENDRIKAITIENĖ. Prieš keletą savaičių, draugijos valdybos sprendimu, ketverių metų kadencijai ji išrinkta Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininke.

„Šilutės naujienoms“ naujoji vadovė papasakojo apie medžioklės ypatumus: bebrų pagausėjimą, kiškių mažėjimą ir gandrus plėšrūnus.

Mėgsta viską, išskyrus šaudymą

N.Endrikaitienė pareigose pakeitė ilgametį Šilutės krašto medžiotojų ir žvejybos mėgėjų draugijos (MŽD) pirmininką – šviesios atminties Stanislovą Būdvytį.

Moteriai Šilutės r. MŽD veikla nesvetima: nuo 1980 metų ji šioje draugijoje dirbo žuvininkystės specialiste, 1998-aisiais buvo paskirta medžioklės žinove. Dabar tapo visos draugijos pirmininke.

N.Endrikaitienė sako, kad naujasis jos darbas – labiau techninis, o sprendimus priima valdyba. Dabar vadovei tenka rūpintis visais draugijos reikalais.
medziotojai endrikaitiene su knyga
Šilutės r. MŽD priklauso 17 medžiotojų klubų ir 2 būreliai. Jų veikloje dalyvauja beveik 700 medžiotojų, penkios iš jų – moterys. Maždaug pusę narių yra aktyvūs, nuolat dalyvauja medžioklėse. Šilutės r. draugija labiausiai rūpinasi medžiotojais, nes atsiradęs Nemuno deltos regioninis parkas perėmė daug funkcijų, susijusių su žvejyba.

„Norime populiarinti gerąsias medžioklės tradicijas ir papročius. Svarbiausias darbas, kurį atlieka medžiotojai, – ne beprasmis gyvūnų žudymas, o žvėrių atranka. Jie atlieka selekciją, sumedžioja brandžius, paliegusius žvėris. Palikti žvėrių veisimąsi savi-eigai negalima, reikia reguliuoti. Norime įrodyti, kad medžioklė ir pagarba gamtai yra neatsiejami dalykai“, – kalbėjo medžiotojų vadovė.

Prieš maždaug 4 metus Šilutės krašte pagausėjo lapių. Tai sukėlė paraleliai einančią problemą – pasiutligės protrūkį. Buvo užfiksuota apie 15 šios ligos židinių. Tai įrodo, jog medžiotojams reguliuoti gyvūnų populiaciją būtina. Medžiotojai taip pat prevenciškai mėto specialius vakcinos paketus.

Pati N.Endrikaitienė medžioklės procese žavisi viskuo, kas yra… iki medžioklės. Svarbiausia jai pasivaikščioti miške, gryname ore, pasigrožėti žvėrimis, kuriuos pastebi išlindusius į palaukę, bet ne juos šaudyti. Žvėrieną Nijolė taip pat mėgsta, tačiau savo mėgiamiausio recepto neatskleidžia. Sako, jog reikia įgūdžių paruošti mėsą taip, kad ji būtų nei per sausa, nei per kieta. Jai pačiai mėgiamiausia – stirniena.

Gausėja bebrų, mažėja kiškių

Klubai turi savus medžioklės plotus, kuriuos turi prižiūrėti. Paklausta apie Šilutės krašto medžioklės ypatumus, E.Endrikaitienė pasakoja, jog pastebimas bebrų populiacijos pagausėjimas. Upėse šie gyvūnai stato užtvankas, graužia medžius, taip darydami žalą miškui, keldami rūpesčius miškų savininkams, ūkininkams.

Vieną bebrų pagausėjimo priežasčių E.Endrikaitienė mini specifinį mūsų kraštovaizdį: daug drėgnų kanalų, vešli žolė ir krūmynai. Melioracijos kanalais šie graužikai plinta ir į laukus. Palankios klimato sąlygos, vanduo palankus jų gausėjimui. Kadangi bebrai yra labai darbštūs, net išardžius jų užtvankas, po dienos pastato naują namą. Natūraliai šių gyvūnų plitimą reguliuoja tik plėšrūnai, pvz. vilkai, kurių Lietuvoje itin mažai, todėl bebrų gausą gali reguliuoti tik žmogus.

Vienu metu bebrų kailių niekas nesupirko arba mokėjo labai mažą kainą, todėl medžiotojai jų nemedžiojo. Nors mėsa maistui tinkama, tačiau valgančiųjų bebrieną skaičius auga labai pamažu. Dažniausiai žmonėms sunku perlipti psichologinį barjerą.
medziotojai trofejai
Dar E.Endrikaitienė sako, jog labai sumažėjo kiškių. Medžiotojai tarpusavyje liūdnai pajuokauja, jog jei tai tęsis, netrukus matysime tik kiškio iškamšas gamtos muziejuje. Ilgaausius medžioja ne tik plėšrūs žvėrys, bet ir vanagai.

Medžiotojai pastebi, jog pagausėjo ir plėšrių gandrų, kurie ėda ne tik varles, bet ir mažus žvėrelius. Medžiotojų vadovė prisiminė atvejį, kuomet prie miško gyvenantys žmonės ėjo saugoti savo viščiukų, nes juos puolė gandrai.

Važiuos į elnių balsų čempionatą

Spalio 6 dieną N.Endrikaitienė kartu su kitais Šilutės rajono medžiotojų atstovais vyks į Kaune pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą išskirtinį medžioklės renginį, jau tapusį tradiciniu Europoje – 14-ąjį Europos tauriųjų elnių kvieslių čempionatą.

Elnių kvietimo varžybos apima visą garsų skalę, kurią elnių patinai skleidžia poravimosi periodu. Dalyviai turi atlikti savo pasirodymą techniškai, profesionaliai, meniškai ir kuo natūraliau pamėgdžiodami elnių balsus, kaip jie skamba gamtoje.

Europos elnių kvieslio čempiono titulas atiteks dalyviui, kuris geriausiai atliks pasirodymus ir surinks daugiausiai taškų.

Čempionato metu bus galima ne tik išgirsti, kaip pamėgdžiojami tauriųjų elnių rujos metu skleidžiami garsai, bet ir pasižvalgyti į kitų šalių delegacijų dėvimus tradicinius medžiotojų drabužius, pamatyti trofėjų parodą. Savus trofėjus į parodą veš ir šilutiškiai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.