Šilutiškė rašytoja Ignė nesiliauja stebinti skaitytojų

rasytoja Igne1Šilutiškė Ignė Zarambaitė tiesiog mėgaujasi kūryba, kuri vertintojų buvo pastebėta bei pripažinta dar prieš dvejus metus. Mergina jau spaudžia prie krūtinės antrą savo „kūdikį“ – knygelę „Skudurinukė“, skirtą vaikams.

Dar 2015-aisiais Ignė debiutinį kūrinį „Emilio laiškas“ pristatė Nacionaliniam vaikų literatūros konkursui, kurį surengė labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steigėjai Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis. Šilutiškės literatūrinis debiutas buvo pripažintas geriausiu, ir fondas „Švieskime vaikus“ „Emilio laišką“ išleido 30 tūkstančių egzempliorių tiražu.

Kūryba gimsta laisvalaikiu

28 metų autorė apysakoje – pasakoje „Skudurinukė“ vaikams pasakoja apie skudurinę lėlę Uršulę, kurią lietingą vakarą mama pasiuva Anelei. Mergaitė iš pirmo žvilgsnio patiki – skudurinukė gyva! Ir pasižada VISADA ją mylėti. Jiedvi kartu žaidžia, kalbasi, eina į mokyklą. Tačiau, mergaitei augant, Uršulė vis dažniau lieka namie viena ir mąsto, kiek ilgai trunka tas „visada“, ar Anelės „visada“ jau praėjo? Šis pasakojimas ne tik apie mergaitės ir lėlės draugystę, visų pirma jis – apie laiką.

Ignė sako, kad „Skudurinukės“ rankraštį ji pernai taip pat siuntė į labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ organizuojamą Nacionalinį vaikų literatūros konkursą. Nors kūrinys šįkart nepateko tarp laureatų, tačiau komisijai patiko, buvo pasiūlyta šią istoriją vis tiek išleisti. Taigi tiek pirmoji, tiek antroji I.Zarambaitės kūrybos knyga pasirodė bendradarbiaujant su šiuo fondu.

„Šią apysaką, kaip ir „Emilio laišką“, daugiausia rašiau vasarą, atostogaudama, nes tada galėjau pasinerti į kūrybą ir daugiau dėl nieko nesukti galvos. Tada jau domėjausi įvairiais rankdarbiais ir lėlių gamyba, žinojau, kad į kiekvieną rankomis sukurtą daiktą įdedi dalelę savęs, todėl jis būna ne tik daiktas.

Lėlė – ne tik lėlė, o tarsi gyvasties turinti būtybė, ypač jei tuo nuoširdžiai patiki. Be to, tuo metu ypač dažnai susimąstydavau apie visa ko trapumą, laikinumą, juk lekiantis laikas viską negrįžtamai keičia, palikdamas mūsų širdyse tiktai pėdsakus – prisiminimus. Atrodo, nespėjai pasimėgauti akimirka, o jos jau nebėra… Šios mintys ir atsispindi kūrinyje“, – sako Ignė, kuri, parašiusi apysaką apie „Skudurinukę“, sukūrė ir jos pagrindinę veikėją – pasiuvo skudurinę lėlę Uršulę.

„Skudurinukė“ išleista 13 tūkstančių egzempliorių tiražu. Pirmą kartą knyga skaitytojams bus pristatyta Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje sausio 20 dieną. Vėliau – Vilniaus knygų mugėje, kur oficialiai pristatomos visos labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ išleistos knygos.

Beldžiasi trečiasis kūrinys

Per pastaruosius dvejus metus dienos šviesą išvydusios dvi Ignės knygelės, skirtos vaikams, nėra vieninteliai jos kūriniai. Praėjusią vasarą ji iš modelino nulipdė lėlę. „ „Neturėjau aiškios vizijos, ką norėčiau atvaizduoti, ir tik nulipdžiusi bei užkabinusi jai ant kaklo raktelį, susivokiau, jog tikriausiai ji – Elija“, – sako Ignė, įvardindama antraplanę savo būsimosios knygos heroję.

Taigi jau šių metų pavasarį skaitytojai galės perskaityti trečiąją šilutiškės Ignės knygą, kurią išleis leidykla „Nieko rimto“. Apysaka, pavadinimu „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, bus skirta vaikams ir jaunesnio amžiaus paaugliams. Tai kūrinys apie sielos draugus, amžiną draugystę, kurios neįveikia jokie iššūkiai ar net mirtis.