Kuris šilutiškis galėtų pasidžiaugti turėjęs galimybę dalyvauti operos pastatymo procese, betarpiškai atliekant vaidmenį? Šilutiškė pedagogė Vaida Galinskienė gali. Rugpjūčio 4-ąją III Tarptautinio Klaipėdos festivalio metu Didžiajame elinge nuskambėjo istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinė premjera. Klausytojams priminti ne tik istoriniai įvykiai, bet ir šišioniškių tarmė, kuria į publiką prabilo V. Galinskienė. Ji tapo operos heroje – Šišioniške dvasia.
Istorijų operą „Klaipėda“ rašė keturi pajūrio kompozitoriai: Loreta Narvilaitė (pirmą veiksmą), Vladimiras Konstantinovas (antrą veiksmą bei prologą ir epilogą), Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas (trečią veiksmą). Libretą sukūrė Arvydas Juozaitis, spektaklį dirigavo muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisavo Gytis Padegimas.
Festivalis, istorijų operą „Klaipėda“ dedikavo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Muzikos, šokio ir dainos kalba Mažoji Lietuva prijungta prie Didžiosios – toks didingai meno kalba nuskambėjęs kūrinys kurtas KVMT ištisus du metus. Istorijų opera sujungė visą būrį ryškių istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį įkūnijo solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinį vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – Rosana Štemanetian, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait – Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – Rita Petrauskaitė, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atliko Aurimas Raulinavičius ir kt.
Operos finale Vaidos balsu nuskambėjo rašytojos Ėvės Simonait žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“. Pasibaigus premjerai, pasigirdo ovacijos, atlikėjams buvo dovanojamos gėlės, klausytojai ilgai neskubėjo skirstytis, džiaugėsi, aptarinėjo, fotografavosi.
V. Galinskienė taip pat apdovanota didžiule gėlių puokšte, dvi kraštietės, pasidabinusios Mažosios Lietuvos tautiniais rūbais, atvyko pasidžiaugti jos premjera kartu.