Prieš kelias savaites „Šilutės naujienų“ skaitytojai priekaištavo, kad nesulaukia susitikimų su mūsų krašte išrinktu Seimo nariu Artūru Skardžiumi.
Dabar situacija keičiasi – jau įvyko du skundų bei prašymų priėmimai, skirti gyventojams, ir vienas viešas susitikimas su Šilutės bendruomene.
Kaimo reikalų skyriaus pastate veikia A.Skardžiaus kabinetas, kuriame kiekvieną darbo dieną žmonės gali susitikti su Seimo nario padėjėja Vilma Stunguriene.
Judėjimas reikalauja susitikimų
Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šilutės skyriaus pirmininkas Rimantas Jaruškevičius tapo pirmojo Šilutės visuomenės susitikimo su Seimo nariu A.Skardžiumi iniciatoriumi.
A.Skardžius su minėta visuomenine organizacija rinkimų kampanijos metu yra pasirašęs specialią sutartį, kurioje įsipareigojo periodiškai rengti susitikimus su visuomene, diskutuoti aktualiais klausimais ir įsiklausyti į susitikimuose išreikštą nuomonę.
Be to, R.Jaruškevičius susirinkime pagarsino ir kitus tuometinio kandidato į Seimą įsipareigojimus, kuriuos, dabar jau parlamentaru tapęs, turėtų vykdyti.
A.Skardžius JDJ Šilutės skyriaus nariams yra įsipareigojęs per pirmuosius kadencijos metus teikti įstatymo projektus dėl tiesioginių mero ir seniūnų rinkimų, siekti bevizio judėjimo į kaimyninės Rusijos Kaliningrado sritį, visais įmanomais būdais kovoti, kad Lietuvoje nebūtų statoma nauja atominė elektrinė.
Įsipareigojimų nesikrato
Susirinkimo dalyviams A.Skardžius sakė, kad įsipareigojimų neatsižada ir sieks, kad jie būtų įgyvendinti.
Naują įstatymą apie tiesioginius rajono merų ir seniūnų rinkimus, pasak parlamentaro, Seime įregistruoti būtų nesunku, ir Seimo nariai jau kelios kadencijos tai daro. Tačiau įstatymo įvedimas nebūtų paprastas – jam įgyvendinti reikia keisti dar bent 40 poįstatyminių aktų, kurie nustatytų išrinktų savivaldos vadovų funkcijas, jų santykį su rajono Taryba ir savivaldybės administracija, sprendimų kompetencijos lygius. Tai – nesibaigianti savivaldos, valstybės politikų bei teisininkų diskusijų tema ir užduotis. Leidus visuomenei tiesioginiu būdu rinkti minėtus savivaldos pareigūnus ir palikus tokias pat pareigas ir galias, kokias jie turi dabar, visuomenė tiesiog bus nuvilta, kad jų išrinktieji nieko negali. Todėl, pasak A.Skardžiaus, reikia kantrybės, kol bus parengtas kuo tobulesnis tiesiogiai renkamų savivaldos vadovų įstatymas.
Bevizis važiavimas į kaimynines šalis, jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų valstybės noro, pasak A.Skardžiaus, galėtų būti pradėtas nedelsiant. Tačiau Rusijos nuomonė kitokia. A.Skardžiaus teigimu, mūsų šalies diplomatai, Užsienio reikalų ministerijos vadovybė nuolat siekia, kad santykiai su Rusijos Kaliningrado sritimi bei su Baltarusijos valstybe būtų kuo glaudesni ir geranoriškesni.
Atominės energetikos vystymui mūsų šalyje A.Skardžius nepritarė anksčiau, nepritars ir dabar. Jo nuomone, Lietuvai yra ekonomiškiau ir sveikiau plėtoti atsinaujinančiosios energetikos sritis – išnaudoti vėjo, biokuro energiją, derinti šilumos gamybos ir elektros generacijos sistemas. A.Skardžiaus nuomone, Lietuvai ekonomiškiausia elektros energiją pirkti užsienio valstybėse – kai kur ji kainuoja pigiau nei 14 ct/kWh.
A.Skardžiaus teigimu, socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė jau dabar sugebėjo panaikinti A.Kubiliaus Vyriausybės įsipareigojimus pirkti nemažai brangios elektros energijos, kuri pagaminama deginant dujas (kainuoja 40 ct/kwh). Ši Vyriausybė derisi ir projektuoja tiesioginius tinklus su Suomijos, Estijos, Lenkijos elektros tiekėjais.
Demokratijos nekeistų į kietesnę ranką
Šilutiškius domino, ką Seimas galėtų padaryti, kad būtų sustabdyta valdžios korupcija, teisėjų savivalė, jaunų šeimų emigracija.
Žmonės kalbėjo, kad žala, kurią valstybei padaro jos tarnautojai, turėtų būti išieškoma asmeniškai iš kaltininkų – iš jų valdomo asmeninio turto.
Šiai nuostatai A.Skardžius pritartų tik iš dalies. Asmeninė atsakomybė turi būti ir dabar jau taikoma, kai įvykdomas nusikaltimas. Parlamentaro nuomone, versdami visus valstybės tarnautojus finansiškai atsakyti už klaidas, netrukus nerasime nė vieno žmogaus, kuris ryžtųsi eiti atsakingas pareigas.
A.Skardžius mano, kad mūsų valstybė jau nebėra palikta valdininkų savivalei. Teisingo valdininkų darbo reikalauja ne tik žmonės, viešindami negeroves, bet ir valstybės institucijos, kurioms tokį darbą patikėta atlikti.
A.Skardžius palaiko siūlymus, kad į teismų darbą įsilietų visuomeniniai tarėjai, – tikriausiai, teismų sistemoje tada būtų daugiau teisingų sprendimų.
Kalbėdamas apie emigraciją, A.Skardžius sakė, kad jam yra tekę dirbti Seimo pirmininko pavaduotoju tuomet, kai buvo rengiami dokumentai Lietuvai stoti į Europos Sąjungą. Tada visuomenė reikalavo kuo palankesnių sąlygų mūsų šalies žmonėms išvykti mokytis, dirbti, gyventi užsienio šalyse. Todėl dabar, A.Skardžiaus nuomone, šioje srityje mes visi turime dalintis atsakomybe. Patriotizmą, Tėvynės meilę turime skiepyti kiekvienas savo šeimose. A.Skardžiaus nuomone, gerai, kad žmonės išvyksta į užsienį gauti daugiau pajamų, įgyti naujos patirties, tačiau turėtų nepamiršti ir savo šalies, tėvų. Kita vertus, mes, esantys Lietuvoje, turime čia kurti gyvenimą tokį, kad išvykusieji norėtų sugrįžti atgal.
A.Skardžius kalbėjo ir apie kai kurias mūsų šalyje atsiradusias demokratijos neigiamas pasekmes: tačiau jis vis tiek nebūtų stipresnės valdžios rankos šalininkas. „Kad ir vingiuotu, skausmingu demokratijos keliu einame, bet mes pasiekėme geresnį gyvenimą savo šalies piliečiams nei tos valstybės, kurias valdo diktatoriai“, – sakė A.Skardžius.