Šeštadienį kartu su visa Lietuva visi, kas gyvas, krutės ir Šilutės rajono kampeliuose – vyks visuotinė jau dešimtoji talka „Darom 2017“.
Šiuo tęstiniu projektu siekiama kilnių tikslų: skatinti Lietuvos gyventojų ekologišką mąstymą, pilietiškumą, socialinį aktyvumą, stiprinti vietines bendruomenes. Žinoma, ir išmokyti mus visus tvarkytis, pratinti gyventi švarioje aplinkoje.
Akcijos organizatoriai Šilutėje – Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai pastebi, kad tvarkymosi vajus duoda akivaizdžius rezultatus – visose rajono seniūnijose matyti, jog išmokome gyventi kur kas švariau.
Raudoni maišai jau atvažiavo
Šeštadienį šimtai talkininkų pasipils į visus Šilutės ir kaimiškųjų seniūnijų pakraščius, apleistas teritorijas, bendrojo naudojimo, daugiabučių namų kiemus, rekreacines vietas, pamiškes ir paupius. Kvietimą „daryti“ – dalyvauti jubiliejinėje talkoje „Darom“ išplatinę savivaldybės vadovai išreiškė viltį, jog prisidės ir žvejai mėgėjai, parkų, miškų lankytojai, kurie savo buvimo vietoje sutvarkys aplinką ir surinks šiukšles.
Šilutiškiai balandžio 22 d. 10.00 val. kviečiami rinktis Senojo turgaus aikštėje, prie kurėno, kur bus duotas talkos startas. Pasveikinti talkininkus ketina savivaldybės vadovai.
Talkininkai bus aprūpinti šiukšlėms rinkti reikalingais maišais. Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas Pranas Sirtautas sakė, jog apie 900 tokių maišų jau atvežti praėjusią savaitę.
Maišai pagaminti iš 100 proc. perdirbto plastiko žaliavos, akcijos organizatoriai skelbia, jog jie stipresni už įprastus plastikinius. Teigiama, jog prekybos centruose pirkdami šiuos maišus prisidėsite prie „Darom“ organizacijos iniciatyvų įgyvendinimo.
Darbo saugos priemonėmis teks pasirūpinti patiems talkininkams: reiktų nepamiršti pirštinių, guminių batų, kremo nuo saulės ir apsaugos nuo erkių.
Talkoms organizuoti kaimiškosiose seniūnijose skirta po 300 eurų. Už šiuos pinigus talkos organizatoriai galės pirkti reikalingus įrankius, želdinius ar gėles aplinkos gražinimui.
Vieni jau dirba, kiti dar dirbs
Tiesa, lieka tik spėlioti, kiek darbo talkininkams liks iki to šeštadienio, mat visą šią savaitę į visuotines talkas jau įprastose vietose išėjo visos mokyklos.
Štai vakar, balandžio 19 dieną, talkas miesto parke nuo Žalgirio tilto iki geležinkelio tilto Verdainėje pradėjo Pamario pagrindinės mokyklos kolektyvas. Šiandien į kitą pusę nuo Žalgirio tilto – iki Rusnės gatvėje esančio Šyšos vingio ir uosto teritorijoje dirba M.Jankaus pagrindinė mokykla, o Vydūno gimnazistai pasuko prie Pagrynių ąžuolo.
Penktadienį į Šilutės senąsias evangelikų kapinaites ir prie H.Šojaus paminklo išsiruoš Pirmosios gimnazijos talkininkai. Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras tvarkys Barzdūnų miškelį už Ramučių pervažos, Šilutės žemės ūkio mokyklai patikėtas Pagrynių gyvenvietės miškelis, o Traksėdžių mokiniai penktadienį valys savosios gyvenvietės pušynus prie buvusių kultūros namų ir už mokyklos stadiono.
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai buvo patikėta Aukštumalės g. nuo Klaipėdos g. iki miesto ribos, Šilutės seniūnija jau tvarkė karių kapines.
Kitos mokyklos, darželiai, įstaigos irgi šią savaitę tvarko savo teritorijas.
Šilutiškiams talkininkams šeštadienį dar teks pasidarbuoti miškelyje prie geležinkelio tilto (Stadiono g.), miškelyje prie Šilutės urėdijos, prie Šyšos užtvankos, teks išvalyti ir salą prie stadiono.
Beje, talkoje dalyvus ir rajono Savivaldybės darbuotojai bei Tarybos nariai.
Suskaičiuota, kad pernykštėje talkoje iš viso darbavosi 1037 rajono gyventojai. Tikimasi, kad šiemet susirinks nemažesnis skaičius.
Didžiausia problema – padangos
P.Sirtautas pasidžiaugia, jog Šilutė ir atokesnės rajono vietos pastaraisiais metais akivaizdžiai švarėja. Tai, jo nuomone, pirmiausia taromatų „nuopelnas“, nes būtent plastikinė tara ilgus dešimtmečius buvo pagrindinis taršos šaltinis. Atsiradus galimybei už įvairius buteliukus atgauti pinigus, tautiečiai ne tik savų nebenumeta, bet ir svetimus išmėtytus dar surenka. Taip ir paupius, pamiškes bei krūmynus išvalo.
„Tiesa, numestų popiergalių dar nemažai galima rasti, bet tai jau nebe tokia didelė bėda“, – mano jis.
Tačiau kol kas neįveikiama problema dar yra senos padangos. Anot P.Sirtauto, kol kas dar retas vairuotojas yra toks sąmoningas, kad nuveža panaudotas padangas į Rumšų atliekų surinkimo aikštelę. O juk toje aikštelėje jos surenkamos nemokamai, vienas žmogus per metus gali atgabenti 5 tokias padangas. Tad tereikia nepatingėti pavažiuoti kelis kilometrus.
Ypač ši problema aštri garažų bendrijų teritorijose, o dar labiau paaštrėja šiuo metu, kai keičiamos žieminės padangos.
Klausiamas, kodėl, jo nuomone, kraštiečiai vis dar tebėra tokie „nesusipratėliai“, P.Sirtautas papasakojo paties patirtą įvykį. Netikėtai užmatęs, kaip vienas vairuotojas į konteinerį ėmė mesti senas padangas, jis pabandė sudrausminti tokį pažeidėją. Ir išgirdo jo nuomonę: esą vyras turi garažą, o juk garažai yra apmokestinti atliekų tvarkymo mokesčiu, vadinasi, jis jau sumokėjo už atliekų išgabenimą.
P.Sirtautas primena, kad konteineriai skirti buitinėms atliekoms, o padangos – juk ne buitinė atlieka?
Daug išvalo ir dirbantys viešuosius darbus
Niekas neabejoja, kad didžiausią darbą tvarkant visas viešąsias vietas visus metus atlieka viešuosius darbus dirbantys ir už pašalpas dirbantys žmonės. Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pasakoja, jog pirmieji – kur kas atsakingesnė liaudis už antruosius. Pastarieji dažniau „suserga“, tad niekada negali žinoti, kiek jų nustatytą dieną atvyks į darbą.
Kaip ten bebuvę, akivaizdu, kad iki akcijos „Darom“ dienos daugelis miesto ir seniūnijų kampelių jau švytės švara, tad, anot seniūno, didelei daliai talkininkų gali belikti tik… ta švara pasidžiaugti.