Artėjant pasaulinei „saulyčių“ dienai – kovo 21-ajai, kuomet minime pasaulinę Dauno sindromo dieną, skirtingas kojinytes mezgė ir jomis puošėsi ir įvairaus amžiaus šilutiškiai.
Pasaulyje Dauno sindromo diena šiemet minėta jau 12-ąjį kartą, Lietuva šią dieną paminėjo tik trečiąjį kartą. Šilutiškiai – Dauno sindromą turinčius vaikus auginančios šeimos – visus neabejingus kraštiečius iš anksto pakvietė prisijungti prie jos minėjimo, o kiekvieno indėlis galėjo būti… pora skirtingų kojinyčių.
Toks atributas jau seniai yra tapęs tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu. Dovanodami tokias kojinytes akcijos iniciatoriai visus kvietė mokytis bendrauti su šį sindromą turinčiais žmonėmis ir jų šeimomis, padėti jiems integruotis į visuomenę.
Iniciatoriai džiaugiasi, kad joje dalyvavo gausus būrys šilutiškių – vaikų ir suaugusiųjų, kurie tądien mokėsi ir kitus mokė geranoriškumo ir tolerancijos.
Gal „saulyčių“ diena padės susiburti?
Dauno sindromas pavadintas anglų pediatro Johno Langdono Downo garbei, kuris 1866 metais išsamiai aprašė vaikus, turinčius šiam sindromui būdingų požymių. Vienas iš jų – geranoriška besišypsanti veido išraiška. Todėl šį sindromą turintys vaikučiai dažnai vadinami „saulytėmis“.
Dauno sindromas nustatomas maždaug vienam iš 800 gimusių kūdikių.
Didžiausia problema medikai vadina tai, kad Dauno sindromą turintys asmenys susiduria su priešiška visuomenės reakcija, tad svarbiausias visame pasaulyje minimos „saulyčių“ dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos žmones, mokyti visuomenę bendrauti su jais, padėti integruotis šiems žmonėms ir jų šeimoms į visuomenę bei didinti socialinių paslaugų pasiekiamumą.
Ir Pasaulinės Dauno sindromo dienos minėjimus, ir pirmą kartą inicijuojamą kojinyčių mezgimo akciją organizavo Lietuvos žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija.
Šilutėje nėra šios organizacijos padalinio. Keletas šeimų, turinčių vaikus su Dauno sindromu, yra įsijungę į sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės Viltis“ veiklą, po keletą vaikų lanko ikimokyklines įstaigas, Žibų pradinę ir Rusnės specialiąją mokyklas.
„Šilutės Vilties“ pirmininkė Eglė Paulauskienė sakė pati pažįstanti šešias rajono šeimas, auginančias Dauno sindromą turinčius vaikus. Tačiau Lietuvos žmonių su Dauno sindromu asociacija suskaičiavo, jog mūsų rajone gyvena 19 tokių žmonių.
„Atsiranda viltis, kad tas šeimas susipažinti, susiburti padės „saulyčių“ dienos akcija“, – sakė E.Paulauskienė.
Skirtingos kojinės – tolerancijos simbolis
Vienos poros, bet iš skirtingų spalvų siūlų ir skirtingais raštais numegztos kojinės yra tapusios tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu.
Pasaulinę „saulyčių“ dieną – kovo 21-ąją – įvairiuose Lietuvos miestuose buvo neatlygintinai dalijamos tos kojinytės. Daugybė žinomų žmonių tądien demonstravo savo skirtingas kojines, o kartu – ir priminė, kad šalia mūsų auga ir gyvena „saulytės“.
Megzti skirtingas kojines ir taip prisidėti prie šios akcijos galėjo visi tolerantišką elgesį ir geranoriškumą propaguojantys šilutiškiai. Jie primezgė apie 100 porų.
„Šilutės Vilties“ nariai kojinytes dalinti ėmėsi antradienį. Tuo pat metu akcija vyko ir kituose šalies miestuose. Taip kuo platesnei žmonių grupei priminta, kad šalia mūsų gyvena ir šiek tiek kitokie žmonės, kuriems labai reikia visų mūsų supratimo, geranoriškumo, o kartais – ir pagalbos.
Mokyti bendrauti reikia tik… suaugusiuosius
E.Paulauskienė dalijasi prisiminimais, kaip būdama paauglė pirmą kartą perskaitė apie Dauno sindromą. Įsiminė informacija, jog šį sindromą turintys žmonės miršta sulaukę 19-os metų. Todėl galima įsivaizduoti, koks šiurpas Eglę nukrėtė, kai ir jos gausioje šeimoje prieš 10 metų gimė Dauno sindromą turintis sūnelis Justas. Eglei tuomet pirmiausia atsigamino ta paauglystėje skaityta informacija.
Moteris sako, jog dabar informacijos apie šį sindromą kasmet daugėja. Ją platina medikai, nuošalėje nelieka neįgaliųjų organizacijos. Ir toji atskirties riba jau seniai peržengta, šiandien Dauno sindromą turintys žmonės gyvena maždaug kaip ir visi kiti.
Pasak pašnekovės, vaikus su Dauno sindromu auginančioms šeimoms nereikia užuojautos – ne to jos siekia prabildamos apie savo vaikus. Joms reikia, kad ir mūsų visuomenė pažintų kitokius žmones, mokytųsi priimti juos ir bendrauti su jais. Nes jie – tokie pat kaip visi kiti: irgi nori žaisti, bendrauti, dalyvauti renginiuose.
E.Paulauskienė pastebi, jog mokyti priimti Dauno sindromą turinčius žmones reikia tik suaugusiuosius, mat vaikai natūraliai laisvai bendrauja. Ji pasakoja apie savo dukterėčios Gabrielės poelgį, kuomet trečiokė paklausė, kas tai yra skirtingų kojinyčių mezgimo akcija.
Išgirdusi Eglės pasakojimą, ji apie akciją papasakojo savo klasėje ir pakvietė kovo 21-ąją visus draugus ateiti su skirtingomis kojinėmis.
Visa 3C klasė su mokytoja tądien taip ir pasipuošė, ir vaikščiojo mokykloje, taip išreikšdami savo palaikymą šioms šeimoms.
„Tai buvo labai gražus vaikų poelgis, tam reikėjo drąsos“, – mano Eglė.
Suaugusieji, pasak Eglės, irgi tampa vis labiau tolerantiški. „Bet niekas nevyksta per mėnesį ar metus. Gal ir visa karta turės pasikeisti, kol lietuviai išmoks tiesiog priimti kitą, kad ir šiek tiek kitokį žmogų“, – mano Eglė.
Dalijo Savivaldybėje, kitose įstaigose
Kovo 21-ąją E.Paulauskienė kartu su Lione Noreikiene, auginančia dukrą irgi paženklintą Dauno sindromu, išsiruošė į Šilutės mokyklas, vaikų darželius ir kitas įstaigas, kuriose dalijo skirtingų raštų spalvingas kojinytes. Moterys džiaugiasi, kad nemažai žmonių jau buvo girdėję apie kojinyčių akciją ir pasidžiaugė, kad ir šilutiškiai ėmėsi tokios iniciatyvos. Sutiko ir tokių, kurie tikino, kad jei būtų apie akciją žinoję, taip pat būtų prisijungę. Pastariesiems beliks laukti kitų metų.
Moterys Savivaldybėje kojinytes įteikė ir mero institucijos specialistams. Savivaldybės vadovai taip pat pasidžiaugė, kad šilutiškės prabilo apie šią svarbią sritį ir ėmėsi iniciatyvos dalyvauti akcijoje.
Socialinės paramos skyriaus vadovai sutiko kojinytes perduoti visoms seniūnijoms.
Akcijos organizatorės nuoširdžiai dėkoja joje dalyvavusioms mezgėjoms: ramutiškei Vilmai Rogienei, priekuliškei Laimai Spalvienei, traksėdiškei Zitai Kelpšienei, šilutiškėms Editai Mikužienei, Aistei Naruševičienei, Juditai Montvilienei, Dovilei Žutautienei, Marijonai Aldonai Jankauskienei, Svajonei Maciukevičienei, Daivai Ambrozevičienei, Laimai Radytei, Virginijai Vasiliūnienei.
Lijanos Jagintavičienės nuotraukos.