Šilutiškiai pagerbti kartu su geriausiais šalies ūkininkais

Metu ukininkaiPenktadienį Kaune, pilnutėlėje „Girstučio“ salėje jau 25-ąjį kartą buvo pasveikinti konkurso „Metų ūkis 2018“ laimėtojai.

Tarp 115 nominantų buvo pagerbti ir šio konkurso Šilutės rajono turo trijų pirmųjų vietų laimėtojai – ūkininkai Gražina ir Juozas Kiudžiai, Solveiga ir Linas Kairiai, Lina ir Arūnas Šedžiai, kuriuos lydėjo rajono savivaldybės, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės skyrių vadovai.

Konkurse šiemet dalyvavo 401 ūkis iš 38 savivaldybių, o nugalėtojais tapo 115 ūkių. Šiemet tradiciškai tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Vidutinis ūkio dydis pagal hektarų skaičių yra 195 ha. Didžiausią galvijų bandą – 350 – laiko Alytaus r. ūkininkai. Jauniausias konkurso dalyvis buvo 22 m., o vyriausia – 78 m.

Konkurso dalyviams surengtas koncertas, o sveikinimo kalbas sakė bei šiandienines ūkininkų aktualijas aptarė Europos parlamento, Seimo ir Vyriausybės atstovai.

 

Išsakė svarbiausias problemas

Į žemdirbių pagerbimo iškilmes atvyko ir geriausius šalies ūkininkus pasveikino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, europarlamentaras Bronis Ropė. LŪS vadovas paminėjo ir opiausius ūkininkams klausimus. Anot J. Talmanto, nerimą kelia kitiems metams iki 985 mln. eurų sumažintos išmokos, kas yra 97 mln. eurų mažiau nei 2018 metais.

Ūkininkus piktina, kad valstybė nenumato lėšų melioracijos įrenginių tvarkymui. Jiems nepriimtini ir svarstymai dėl rizikos fondo kūrimo, nes didžiausią naštą norima užkrauti žemdirbiams. Be to, niekaip nepavyksta suvaldyti afrikinį kiaulių marą platinančių šernų, vilkų. „Lietuvoje žvėris svarbesnis už žmogų“, – kalbėjo J. Talmantas.

Pasak jo, ūkininkams nepatinka, kad tenka konkuruoti su grikiais, pašarais, atvežamais iš kitų šalių, kuriose naudojamos agresyvios augalų apsaugos priemonės. J. Talmantas ragino savivaldybes peržiūrėti šiemet 2-3 kartus padidintus žemės ūkio mokesčius ir juos sumažinti bent 50 proc. LŪS vadovas taip pat Lietuvos derybininkus ragino siekti, kad išmokos mūsų šalies ūkininkams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis. Jei to nepavyks padaryti, ūkininkams derėtų mažinti reikalavimus dėl aplinkosaugos.

Europos Parlamento narys B. Ropė pabrėžė auklėjamąją, šviečiamąją konkurso misiją. Jis taip pat pritarė, kad būtina toliau siekti išmokų suvienodinimo visoms šalims. Jis jauniausiam konkurso laimėtojui, 22 metų Rokui Macaičiui, kuris Tauragės rajone ūkininkauja su žmona Ingrida, įteikė kvietimą apsilankyti Europos Parlamente.

Žemės ūkio ministras G. Surplys sakė, kad šis konkursas yra puikus filtras, leidžiantis atrinkti, kokie ūkiai yra rentabilūs, neša pelną, padeda apsispręsti, koks yra tipinis ūkis Lietuvoje. Jis teigė, kad susitikinėja su visų ES šalių žemės ūkio ministrais ir aiškina apie būtinybę suvienodinti išmokas. Taip pat jis pažymėjo, kad šiemet avansai ūkininkams išmokėti anksčiau, ir sakė tikįs, kad bus rasta pinigų melioracijai tvarkyti.

Tarp netradicinių ūkių – žalpiškiai

Šiemet, pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis, ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 59 augalininkystės, 24 gyvulininkystės, 27 mišrios specializacijos ir po vieną ūkį, užsiimantį akvakultūra, paukštininkyste, bitininkyste ir kaimo turizmu. Dar po vieną ūkį laiko elnius ir alpakas.

Dauguma mišrių ūkių yra tradiciniai – juose auginami gyvuliai ir javai. Bet yra ir kitokių kombinacijų: galvijai ir paukščiai, triušiai ir avys, pieniniai galvijai ir dėmėtieji elniai, braškės ir dedeklės, javai ir Lietuvos sunkieji arkliai, melžiamos karvės ir arkliai. Tarp laimėtojų yra 10 ekologinių ūkių: po 3 iš jų mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės, 2 augalininkystės ir po 1 sėklininkystės bei mišrų ūkį. Vidutinis ūkio dydis pagal hektarų skaičių yra 195 ha. Daugiausia žemės – 1000 ha – dirbama Kauno rajone, mažiausiai – 21 ha – augalininkystės krypties ūkyje Marijampolės rajone.

Pagal žemės naudmenų plotus mažiausi yra netradiciniai ūkiai, tarp kurių ir Šilutės r. III vietos laimėtojai Lina ir Arūnas Šedžiai, 4,28 ha ūkyje užsiimantys uogininkyste, daržininkyste ir gėlininkyste.

Daugiausia galvijų nurodė turintys Alytaus r. I vietos laimėtojai, kurių ūkyje – 350 galvijų, iš jų 210 pieninių karvių. Didžiausią pieninių galvijų bandą turi Raseinių r. III vietos laimėtojai, melžiantys 224 karves.

Apibendrinant konkurso rezultatus, atkreipiamas dėmesys į laimėtojų vidutinį amžių, pasidžiaugiama vyriausio ir jauniausio laimėtojo pasiekimais. Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., dauguma jų pradėję ūkininkauti nuo 2000 metų. Antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., jie ūkininkauja nuo 2002-2004 m.

Jaučiasi pagerbti

Priminsime, kad Šilutės rajone pirmąją vietą laimėjo Gražina ir Juozas Kiudžiai iš Užlaukės kaimo (Gardamo seniūnija), plėtojantys gyvulininkystės ūkį. Antrąją vietą iškovojo taip pat gyvulininkystės ūkį turintys Solveiga ir Linas Kairiai iš Galzdonų. Trečiąja vieta džiaugėsi Lina ir Arūnas Šedžiai iš Žalpių, turintys uogininkystės, daržininkystės ir gėlininkystės ūkį.

„Šilutės naujienų“ kalbinti ūkininkai džiaugėsi galimybe dalyvauti šiame konkurse. Ūkininkas J. Kiudys pasakojo, kad respublikinė pagerbimo ceremonija praėjo gerai, o renginyje buvo įdomu dalyvauti.  „Jaučiamės pagerbti“, – sakė jis. Juozui su žmona Gražina, kaip ir kitiems nominantams, buvo įteiktas diplomas ir statulėlė.

Kadangi į Kauną Šilutės rajono ūkininkai važiavo kartu, kelionės metu jie pasidalino savo ūkininkavimo patirtimi, rūpesčiais, tokiais kaip naujos technikos įsigijimas. Ir apie tai, kad kaime labai sunku rasti dirbti norinčių pagalbininkų, tad ūkininkams tenka dirbti be poilsio dienų.
Parengta pagal manoukis.lt ir „Šilutės naujienų“ inf.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.