Šilutiškiai pasiryžo renovuoti 12 daugiabučių

Renovacija DSCF4606Daugiabučių renovacijai telkiamos visos šalies statybos sektoriaus dalyvių pajėgos, nenukrypstama nuo veiksmų grafiko. Iš pirmame etape atrinktų 839 pastatų jau pasirašytos sutartys su savivaldybėmis dėl investicinių planų rengimo kone visiems šiems namams. Tokią ataskaitą apie daugiabučių namų modernizavimo eigą pagal naują modelį Vyriausybei prieš porą mėnesių pateikė Aplinkos ministerija.

Šilutiškiai tokią programą vertina palankiai ir renovacijos nesibaimina. Yra net tokių daugiabučių, kurių gyventojai savojo būsto renovacijai pritarė visi iš karto.

Prieš savaitę į Savivaldybę buvo sukviesti visų 12-os renovacijai ruošiamų mūsų rajono daugiabučių atstovai, kurie išklausė investicinius projektus jų namams parengusios UAB AF „Consult“ inžinieriaus konsultanto Tito Sereikos informaciją.

Jei viskas eisis taip sklandžiai, kaip numatyta, jau rudeniop Šilutėje gali būti pradėti pirmųjų namų atnaujinimo darbai.

Išrinkta 12 laimingųjų

Rajono Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis sako, kad daugiabučių namų modernizavimo programa dabar vykdoma itin sparčiais tempais. Savivaldybės turėjo per savaitę apklausti daugiabučių butų savininkus, ar jie pritaria renovacijai. Atlikti tokias apklausas nėra lengva, nes daug savininkų savo butuose negyvena, juos yra išnuomoję. Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad pritarti namo modernizacijai turi 50 proc. plius 1 buto savininkai.

Šilutės rajono savivaldybė dar vasario 15 d. atrinko ir pateikė Aplinkos ministerijai sąrašą daugiabučių, kurie neefektyviausiai vartoja šilumos energiją dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Tuomet atrinkti 36 tokie daugiabučiai.

Vėliau sąrašai tikslinti ir renovuoti numatytų daugiabučių sąraše beliko 12.renovacija daugiabuciu

Pagal jau patikslintus sąrašus kovo 15 d. Aplinkos ministerijoje buvo pasirašyta trišalė partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, II etapas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo, dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo savivaldybėse sutartis tarp Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA), Aplinkos ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Visoje šalyje vykdomą daugiabučių namų modernizavimo projektą įgyvendinti padės Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programa iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio paramos.

Savininkai nori renovacijos

Pasak S.Šepučio, netiesa, kad šilutiškiai baiminasi ir stengiasi išvengti namų renovacijos. Priešingai: yra namų, kurių butų savininkai visi kaip vienas pritarė modernizavimui. Toks, pavyzdžiui, yra Lietuvininkų gatvės 14-asis, kuriame yra 24 butai.
Vieningai naujovei pritarė ir Liepų g. 19-asis namas, bet dėl to stebėtis netenka, nes visi 20 butų šiame name yra savivaldybės socialiniai.

Kiti laimingieji tai Cintjoniškių g. 5 ir 5A, Gluosnių g. 7, H.Šojaus g. 12, Laisvės alėjos 4, Pramonės g. 9, Taikos g. 10 ir Knygnešių g. 5 namas Šilutėje. Į renovuojamųjų sąrašą įrašyti ir Šiloko g. 4 ir 7 namai Juknaičiuose.
Tai namai, kuriuose nustatytos itin didelės šilumos sąnaudos ir kuriuose daugiau nei pusė gyventojų pritarė modernizavimui.

Teks pasiekti D energinę klasę

Pirmieji 12 mūsų miesto daugiabučių gaus 40 proc. kompensaciją nuo modernizavimui panaudotos sumos. Bet tik tuo atveju, jeigu pasieks dabartinių įstatymų reikalaujamą D energinio efektyvumo kategoriją.

Renovuotas namas turės gauti energinio efektyvumo sertifikatą. Jame ir bus nurodyta, kokia energinio efektyvumo kategorija yra pasiekta.

Jei renovacijos metu bus pasiekta D kategorija, namas sutaupys apie 40 proc. šilumos, palyginti su dabartine situacija juose.
Jei D kategorija nebus pasiekta, namo gyventojai negaus modernizavimui skiriamos paramos. Jiems beliks vienas kelias – iš renovaciją atlikusių įmonių teks reikalauti efektyvesnio namo apšiltinimo.

Investicijų projektai jau yra

Renovuotinų namų energinį auditą atliko UAB „AF-Consult“, laimėjusi Savivaldybės surengtą apklausą. Gegužės 17 d. buvo pasirašyta sutartis tarp savivaldybės, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) ir „AF-Consult“.

Pastaroji įmonė kiekvienam namui parengė po du alternatyvius investicijų projektus, kuriuos jau pateikė gyventojams. Tuose projektuose nurodyti pagrindiniai namo techniniai rodikliai, pateiktas konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinės techninės būklės įvertinimas, namo esamos padėties energinio naudingumo įvertinimas (sertifikavimas), numatomos įgyvendinti atnaujinimo priemonės. Pateikta ir preliminari modernizavimo priemonių, taip pat projekto parengimo ir įgyvendinimo kainos, finansavimo planai.  

Paprasčiau sakant tuose planuose numatyta, ką konkrečiai reikia modernizuoti kiekviename daugiabutyje, kad būtų pasiekta D kategorija, ir kiek tai kainuotų.

renovacija daugiabuciu pelesisĮ susitikimą su investicinių projektų rengėju susirinkę šilutiškiai išklausė T.Sereikos informacijos ir jam pažėrė nemažai klausimų, nurodė projektuose aptiktas klaidas, teiravosi galutinių renovacijos sumų.

Ne į visus klausimus svečias tądien galėjo atsakyti, bet pripažino, kad klaidų gali būti. Kaip tik todėl investiciniai projektai namų bendrijų vadovams ir buvo pateikti iš anksto – kad jie suspėtų juos išnagrinėti. Projektai bus pataisyti pagal gyventojų pageidavimus.

Susirinkusieji taip pat informuoti, kad konsultantai atvyks dar kartą derinti projektų. Jiems daugiabučių atstovai turės pateikti vieną iš dviejų gyventojų pasirinktą renovacijos variantą.

Dar reikės techninių projektų

Dar maždaug porą mėnesių turėtų užtrukti techninių projektų rengimas. Savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Bistrickas tikina, kad parengus techninius projektus gali paaiškėti, jog renovacija kai kuriems namams bus dar iki 30 proc. pigesnė, nei numatyta investicijų projektuose.

Jei neatsiras nenumatytų aplinkybų, rudeniop turėtų prasidėti ir rangos darbų pirkimas. Modernizavimo darbų pradžią, pasak E.Bistricko, sutartimi numatys daugiabučių gyventojai ir statybininkai.

Besipriešinantys neteks kompensacijų

Specialistai suskaičiavo, jog kol gyvename keliasdešimties metų senumo nerenovuotuose sovietinės statybos namuose, į orą paleidžiame ne tik apie 40 proc. namą pasiekiančios šilumos, bet ir tiek pat savų pinigų. Taigi tiek pat ir sutaupytume, pasiryžę būsto modernizavimui.

Vien tik mūsų Savivaldybė per metus kompensacijoms už centralizuotai tiekiamą šilumą išleidžia apie 1,5 milijono litų. Dar apie 400 tūkstančių litų išleidžiama kompensacijoms už kieto kuro pirkimą, – tokius skaičius pateikė Socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Paulauskienė.

O renovavus daugiabučius taupytų ne tik socialiai remtini ir pašalpas bei kompensacijas gaunantys žmonės, bet ir dirbantieji.
Beje, socialiai remtiniems gyventojams paskolos, gautos namui renovuoti, grąžinti nereikės, nes ją ir palūkanas jiems kompensuos valstybė.ES logo su trim fondais spalvotas copy
Rasta ir saugiklių prieš tuos, kurie piestu stos prieš modernizaciją. Planuojama, kad jiems kompensacijų mokėjimas bus nutrauktas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.