Birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo surengta Šilutės savivaldybės diena. Mokslininkai ir Šilutės savivaldybės atstovai surengė konferenciją kurioje diskutavo apie Šilutės savivaldybėje esančių upių ir kitų vandens telkinių situaciją. Buvo kalbama ir apie žemiau jūros lygio esančias žemes ir ūkininkavimą jose, apie žiemos ir vasaros polderių sistemų bėdas. Ypač dabar aktualu tinkamai prižiūrėti polderių pylimus, siurblines ir kitus įrengimus, tačiau lig šiol tiek upių valymui, tiek polderių sistemoms prižiūrėti valstybė skiria nepakankamą finansavimą. Todėl yra būtina nuolat kalbėti apie potvynio grėsmę bei jo keliamas problemas.
Džiaugėsi partnerio renginiu
Lietuvos mokslų akademijoje surengtame renginyje dalyvavo savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.
„Džiugu, kad Šilutės rajono savivaldybės partneriu Lietuvos mokslų akademija oficialiai yra jau nuo 2010 metų. Taip, pagaliau mes turime estakadą, tačiau tai, kad ji pastatyta, neapsaugo nuo potvynio grėsmės ir padarinių. Kasmet problemų turime vis daugiau. Tikiuosi, kad kartu su mokslininkais mums pavyks apsisaugoti ir potvynio grėsmės bus įveiktos“, – kalbėjo meras V. Laurinaitis ir įteikė LMA prezidentui, akademikui Jūrui Baniui atminimo dovanėlę iš Šilutės krašto.
Apžvelgė žemės ūkio, upių ir polderių priežiūros problemas
Konferenciją pradėjo Kaimo reikalų skyriaus vedėjas P. Budvytis. Jis skaitė pranešimą „Šilutės rajono žemės ūkio būklė, melioracijos ir Nemuno žemupio polderių sistemų naudojimo patirtis ir problemos“. Taip pat pristatyti pranešimai temomis: „Nemuno deltos nuotėkio kaita klimato kaitos sąlygomis“ (akad. Jūratė Kriaučiūnienė), „Nemuno deltos darnaus vystymo aspektai“ (dr. Antanas Dumbrauskas), „Šilutės rajono vandenų ekologinė būklė ir žuvų ištekliai (dr. Tomas Virbickas).
Pasak mūsų Kaimo reikalų skyriaus vedėjo P. Budvyčio, Šilutės rajono savivaldybės plotas – 170 625 ha. Iš to skaičiaus: žemės ūkio naudmenos sudaro 84 638 ha, ariama žemė – 61 126 ha, įregistruotų žemės ūkio valdų yra 5 274 vnt., o įregistruotų ūkininkų ūkių skaičius rajone – 3 691.
Daugiausia rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai, 10 – 50 ha žemės turintys ūkiai.
Labiausiai Šilutės rajone vystoma čionykštes gamtines sąlygas atitinkanti žemės ūkio šaka pieninė – mėsinė gyvulininkystė. 2019 m. sausio 1 d. rajono ūkininkai augino 39 860 galvijų (pagal laikomų galvijų skaičių Šilutės rajonas Lietuvoje yra antroje vietoje), iš to skaičiaus 11 599 buvo melžiamos karvės, 28 261 – mėsiniai ir mišrūnų veislių galvijai bei prieauglis. Taip pat rajono ūkininkai laiko 2 439 avis ir 229 ožkas.
Be gyvulininkystės krašto žemdirbiai užsiima ir augalininkyste. Rajone auginami žieminiai ir vasariniai javai (rugiai, kviečiai, miežiai, grikiai ir avižos), kurių bendras plotas sudaro 13,2 tūkst. ha; ankštinės kultūros (rapsai ir žirniai) – 1,5 tūkst. ha; pluoštinės kanapės – 258,6 ha; bulvės – 561,5 ha.
Šilutės rajone yra 251,024 km sureguliuotų upių ir upelių, kurie apytiksliai surenka vandenį nuo 54 974,25 ha drenuoto ploto. Norint juos valyti, remontuoti, atstatyti drenažo žiotis, susiduriama su aplinkosauginėmis problemomis. Gamtosaugininkai neleidžiavalyti užneštų vagų, kirsti menkaverčių medžių ir krūmų, augančių ant upelių ir kanalų šlaitų arba kelia didelius reikalavimus šiems darbams atlikti.
Susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad dabartinė šalies Vyriausybė atsižvelgė į Nemuno žemupio potvynio keliamas problemas ir nepatogumus Rusnės gyventojams, ir iš Valstybės biudžeto skyrė lėšas estakados per užliejamą kelio į Rusnę atkarpą statybos projektui. Šiuo metu vykdoma kelio Rusnė – K. Griniaus tiltas ruožo rekonstrukcija.
Pabrėžta, kad Vyriausybė atsižvelgė į polderinių sistemų reikšmę, juose gyvenančių bei ūkininkaujančių žmonių saugumą ir gerovę. 2018 m. ir šiemet iš Valstybės investicijų programos skirta po 2 mln. eurų lėšų polderinių sistemų rekonstrukcijai. Pernai panaudojant šias lėšas dalinai rekonstruoti Petrelių, Vorusnės ir Šlažų žiemos bei Alkos, Uostadvario, Sausgalvių ir Minijos vasaros polderiai. Šiemet bus tęsiamas Šlažų žiemos polderio rekonstrukcijos projektas, vyks Šyšos bei Kūlynų vasaros polderių rekonstrukcija.
Išdėstė nesprendžiamas problemas
P. Budvytis konferencijos dalyviams išdėstė ir susirūpinimą keliančius Vyriausybės planus bei dar nesprendžiamas ilgalaikes problemas Pamaryje.
Jis teigė, kad susirūpinimą kelia tolesnis polderių sistemų eksploatavimas. Vyriausybės programoje yra numatytas Valstybinių įmonių privatizavimas. Polderius eksploatuojanti UAB „Šilutės polderiai“ yra numatomų privatizuoti įmonių sąraše. P. Budvyčio ir Savivaldybės vadovų nuomone, privatizavus šią įmonę nebūtų užtikrinta saugi ir laiku atliekama polderių sistemų priežiūra.
Ilgalaikė ir vis dar tinkamai nesprendžiama situacija, kad užneštos ir jau daugiau kaip 20 metų nevalomos Nemuno upės ir jo intakų vagos prailgina potvynio daromą žalą ir laiką, vandens iš polderių pašalinimo trukmę ir sąnaudas.
P. Budvytis mano, kad yra pertekliniai gamtosaugininkų reikalavimai šalinti nuo griovių ir reguliuotų upelių menkaverčius medžius bei krūmus, saugomose teritorijose vykdant polderinių sistemų rekonstrukcijos darbus.
Išklausius pranešimų vyko diskusija, kurios metu Savivaldybės vadovai išsakė realias krašto problemas ir išreiškė viltį, kad mokslininkai galės padėti jas išspręsti.
Po konferencijos visi dalyviai pakviesti apžiūrėti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos parodą „Šilutė. Potvynis. Žmonės“.
Šio susitikimo proga pakviesti Vainuto bei Šilutės pirmosios gimnazijų mokiniai, kuriems Šilutės rajono savivaldybės dienos proga surengta ekskursija Fizinių ir technologijos mokslų centro fizikinių tyrimų, FTMC cheminių tyrimų laboratorijose, VU Bibliotekos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, LMA Vrublevskių bibliotekoje.