Šilutiškiai su ligoniais dalijosi brangiausia dovana – krauju

kraujo donoryste sediKetvirtadienį Šilutės centre savo palapinę iškėlė Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo specialistai – čia surengta donorystės akcija.

Pasidalinti gėrio dovana – krauju – su nelaimės ištiktais tautiečiais tądien panoro 70 šilutiškių, tačiau dėl sveikatos problemų tai padaryti galėjo tik 57.

Kraujo centro specialistai pasidžiaugė, kad šilutiškiai visuomet buvo aktyvūs donorai, jų ir Šilutės ligoninėje rengiamose akcijose kas mėnesį sulaukiama nuo 30 iki 50-ties.

Važiuoja po visą Vakarų Lietuvą

Vasarą atostogauja tik žmonės, ligos neatostogauja, – tokia mintimi vadovaujasi donorystės akcijos organizatoriai, vasarą planingai važinėjantys po visą Vakarų Lietuvos regioną ir rengiantys tokias donorystės akcijas.

Donorystės koordinatorė Indrė Stašinskienė „Sveikatos šaltiniui“ pasakojo, jog kasdien Lietuvoje kraujo komponentų prireikia maždaug 200 žmonių. Per metus tai yra tūkstančiai litrų, kurie gelbsti žmones, praradusius didelį kraujo kiekį, operuojamus, patyrusius traumas ir avarijas ligonius, gimdančias moteris.

Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis bei vėžiu sergantiems žmonėms.
Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti žmonės. Todėl ir bandomos visos priemonės pritraukti donorų: akcijos vyksta ir gydymo įstaigose, ir tiesiog masinio žmonių susibūrimo vietose.

Galutinį verdiktą taria gydytojas

Klaipėdiečiai jau pastebėjo, jog Šilutės gyventojai visuomet buvo gana aktyvūs donorai. Tačiau turi jie ir ne tokių gražių pastebėjimų. Pavyzdžiui, stebina kai kurių darbdavių požiūris į donorystę. „Neretai girdime, kad žmogus norėtų atvykti duoti kraujo, tačiau negali to padaryti dėl darbo grafiko. O išleisti žmogų darbo metu šiai kilniai akcijai sutinka, kaip bebūtų keista, ne kiekvienas darbdavys“, – sakė I.Stašinskienė.

Jos žodžius patvirtino ir keli tądien į palapinę atėję šilutiškiai. Jie sakė, jog prisitaikyti atvykti į ligoninę tiksliai tą dieną, kuomet atvyksta kraujo centro specialistai, išties yra nelengva.kraujo donoryste

Atėjusieji tądien pirmiausia sėdo pildyti anketos ir registruotis, tada suko prie laborantės stalelio, kur atidavę lašelį kraujo iš piršto per kelias minutes sužinojo savo kraujo grupę ir hemoglobino kiekį jame. Tuomet dar buvo pokalbis su gydytoju, kuris nagrinėjo anketą ir tarė galutinį verdiktą – ar gali žmogus padėti kitiems – tapti donoru.

Tie, kurie gavo palankų sprendimą, sėdo į specialią patogią kėdę ir per 10-15 minučių iš jų buvo paimta 450 mililitrų kraujo ir dar 20 mililitrų – ištyrimui.

Iš 57 tos dienos donorų 21 kraujo davė neatlygintinai, 36 pageidavo gauti valstybės mokamus 40 litų.

„Esame be galo dėkingi visiems šilutiškiams. Mūsų palapinę aplankė be galo šilti žmonės, gerai suvokiantys šios kilnios misijos svarbą“, – sakė donorystės koordinatorė I.Stašinskienė.

Ligoniui nauda, donorui – jokios žalos

Medikai jau seniai nustatė, kad tokio kraujo kiekio netektis žmogaus sveikatai jokios įtakos neturi, užtat gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Jau daugelį dešimtmečių svarbiausias kraujo donorystės principas: „Jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai“.

Pakalbinta šilutiškė Jolanta sakė jokios baimės nejaučianti, nes kraujo duodanti jau gal šeštą kartą. Jauna moteris įsitikinusi, jog bent tuo padėti bėdoje atsidūrusiam žmogui yra kiekvieno sveiko žmogaus pareiga.

I.Stašinskienė priminė, jog vyrai kraujo gali duoti 5 kartus per metus, moterys – 4 kartus. Beje, ir vienų, ir kitų donorystės akcijose sulaukiama maždaug vienodai. Ilgamečiai stebėjimai parodė, kad ir nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.