Sekmadienį Šilutės centras trumpam virto mini karišku miesteliu – čia vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo dienos minėjimas.
Šilutiškiai tądien iš arti pamatė šiandienos karių gyvenimą: stebėjo savanorių eiseną, rikiuotę ir apdovanojimus, palapinių miestelyje smalsiai apžiūrinėjo šiandienos karinę techniką ir ginklus, ragavo kareiviškos košės ir tiesiog trumpam galėjo tapti kariais. Taigi, tai buvo tikra kariuomenės ir šilutiškių vienybės diena.
Prieš vidurdienį nuo Šilutės katalikų bažnyčios karių eisena žygiavo miesto gatvėmis iki rajono savivaldybės. Čia išsirikiavo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kuopos, tarp jų – ir Šilutės kuopa.
Pirmasis karius pasveikino KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas majoras Gintaras Jaloveckas. Jis priminė, kad oficiali Krašto apsaugos pajėgų įkūrimo diena yra gegužės 22-oji, tądien rinktinei sukaks 24 metai. O tai, kad ši šventė surengta Mažojoje Lietuvoje, anot vado, yra puiki galimybė kariams geriau pažinti šį kraštą.
„Partizanai taip pat buvo savanoriai ir visi jie pasižymėjo ypatinga savybe – vidine galia ir ryžtu ginti savo tėvynę“, – sakė G.Jaloveckas. Pasak jo, nuo partizanų laikų kariuomenėje įvyko daug pokyčių, pasikeitė ir požiūris į savanoriškumą. Bet jis 
pasidžiaugė, kad ryžto ginti savo tėvynę turi ir dabartiniai kariai, kad rinktinėje jau yra karių, kurie vykdė misijas Kosove ir Afganistane.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, jog tokios šventės labai reikalingos, jos daug duoda visuomenei, kuri galbūt taip pat greit įsilies į savanorių gretas. O karių buvimas toje visuomenėje rodo, jog jie irgi laukia jos narių palaikymo. V.Laurinaitis linkėjo kariams neprarasti pasitikėjimo visuomene, o visuomenei – pasitikėjimo savo kariais.
Istorikas Algirdas Gečas priminė, jog šios dienos minėjimo tradicija ateina dar iš tarpukario Lietuvos – nuo 1935-ųjų metų, kumet ji buvo minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ši tradicija atkurta 1993-aisiais. Tądien Lietuvos Prezidentas įteikia apdovanojimus nusipelniusiems piliečiams, pagerbiame Lietuvos partizanus, kurie kovėsi už šalies laisvę, karius lanko namiškiai, vyksta panašūs renginiai su bendruomenėmis.
Pasak A.Gečo, mūsų šalies patirtis rodo, jog lietuviai yra „kieta“ ir ištverminga tauta, o tokių kariuomenės ir visuomenės vienybės dienų prasmė – parodyti ryšį tarp karių ir bendruomenių.
Rinktinės vadas įteikė apdovanojimus labiausiai nusipelniusiems kariams, tarp kurių buvo ir merginų, nemažai grupelei karių suteikti aukštesni kariniai laipsniai.
Po oficialiosios dalies visi renginio dalyviai perėjo į aikštę šalia Kultūros ir pramogų centro, kur įsikūrė tikras karinis miestelis. Jame vyko jau visai laisvas karių ir šilutiškių bendravimas.
Vieni smalsiai apžiūrinėjo tik filmuose matytą 120 mm miną, kiti – dar rečiau matomus karių automobilius, ypač – galingąjį „Hammer“ bei 120 mm minosvaidį. Jaunimui, o ypač mažiesiems, buvo smalsu parkritus tiesiog ant kariškių pakloto pažvelgti pro kulkosvaidžio akutę, o vyresniesiems labiau rūpėjo apžiūrėti kariškių aprangą ir prisimatuoti šalmus.
Patys drąsiausi neabejodami stojo išbandyti savo jėgas su kariais traukiant virvę, dalyvavo kitose rungtyse. O pabaigoje visi skanavo kareivišką košę.