Liaudies išmintimi, kad roges reikia ruošti vasarą, šilutiškiai naudotis nelinkę. Mat tik sausio pabaigoje, spustelėjus daugiau nei 10-ties laipsnių šalčiams, suskubo į parduotuves ir puolė matuotis kailinius, kepures, pirštines ir šiltas kojines. Iki tol parduotuvėse jie jau ieškojo pavasarinių drabužių.
Taip sako mūsų miesto prekybininkai, per pastarąsias savaites uždirbę kur kas daugiau nei ikikalėdiniu laiku bei sausio mėnesį.
Ko – šilumos, grožio ar kuo mažesnės kainos – dabar vaikosi sušalę pirkėjai, „Šilutės naujienos“ domėjosi kai kuriose šiltais drabužiais prekiaujančiose parduotuvėse.
Pirkėjai labai derisi
Lietuvininkų gatvėje įsikūrusios parduotuvės „Airiški rūbai“ pardavėja Daiva Gerulaitienė sako, kad tik paspaudus šalčiams sulaukė daugiau pirkėjų, besidominčių šiltais drabužiais. „Žmonės ieško natūralių, šiltesnių drabužių“, – pastebi Daiva.
Šiuo metu parduotuvėje likęs tik didesnis puskailinių pasirinkimas, nes ilgus kailinius šilutiškės jau išgraibstė. Į tai, iš kokio gyvūno kailio 
pasiūti kailiniai, moterys kreipia mažesnį dėmesį, labiau jos žiūri, kad drabužio modelis būtų priimtinas.
D.Gerulaitienė neslepia, kad pirkėjai labai derisi: nors natūralaus kailio kailinukus čia galima įsigyti vos už 350-650 litų, dažnas bando ir šią kainą sumažinti.
Šilutiškiai sausį pajuto pavasarį
Toje pačioje gatvėje esančioje Jūratės Stulgienės komiso parduotuvėje žieminių drabužių pasirinkimas dar didesnis. Jūratė pasakoja, kad šiltų naujų kepurių ir pirštinių buvo atvežusi visą kalną, bet kurį laiką jų beveik niekas nepirko. Tik paspaudus šalčiams šie drabužiai buvo graibstyte išgraibstyti – pirmadienį bebuvo vos kelios pirštinių poros ir viena pastaruoju metu jaunų merginų ypač pamėgto modelio ilgaplaukio dirbtinio kailio kepurė. Tokios kepurės čia kainavo 35 litus, kai kitose parduotuvėse, Jūratės žiniomis, buvo brangesnės.
J.Stulgienė sausio mėnesį sako stebėjusi įdomų dalyką: šilutiškiai, jos nuomone, jau buvo nutarę, kad prasidėjo pavasaris. Parduotuvėje ypač buvo ieškoma pavasarinių striukių, sportinių batelių, o į žieminius drabužius pirkėjai net nežvelgdavo.
Praėjusią savaitę padėtis staiga pasikeitė į priešingą pusę – šilutiškiai pradėjo ir nešti, ir pirkti šiltus drabužius.
Todėl antradienį J.Stulgienė jau beveik nebeturėjo daugelio pirkėjų pamėgtų šiltų medvilninių vokiškų pėdkelnių. Tokios pėdkelnės čia kainuoja tik 10 litų, bet su jomis gerai atrodo ir šalčių nebijo net stileivos.
Yra čia ir šiltų trumpų kojinių, spalvingų pėdkelnių vaikams. Visos jos, žinoma, naujos.
O štai kailinių drabužių šilutiškiai šiemet į komiso parduotuvę parduoti atnešė mažiau. Jūratė spėja, kad todėl, jog pusę žiemos buvo rudeniški orai. Be to, komiso parduotuvėje ir priimami tik einamojo sezono drabužiai.
„Šilutiškiai jau labai vertina kokybę, ieško natūralių kailių, kojinių ir natūralios odos batų. Natūralios odos batai, net ir panešioti, vertinami labiau nei nauji, pasiūti iš dirbtinės odos“, – sako komiso parduotuvės šeimininkė.
Dėvėtų kailinių kainos šioje parduotuvėje svyruoja nuo 50-ties iki 1000 litų.
Šilutiškės ir kailinių siuvėjai pripratę prie klasikos
Kailių salono „Eksa“ direktorius Edvardas Vitkauskas irgi pastebėjo, kad Pamario gyventojai sausį buvo patikėję, jog pasaulinis atšilimas jau atėjo – į kailinių parduotuvę užeidavo nebent mados tendencijomis pasidomėti. Buvo ir tokių, kurie atšaukė savo užsakymus. Šilutės kailininkai sako jau net svarstę, ar neliks kitam sezonui jau pasiūtos kailinės kepurės ir rankinės, didžioji dalis kailinių.
Bet sausio pabaigoje gamta viską sustatė į vietas, ir „Eksos“ klientai, anot E.Vitkausko, grįžo į saloną, klausinėdami: „Kur mano kailiniai?..“
Apskritai lietuvių noras pasirūpinti šiltais drabužiais, E.Vitkausko pastebėjimu, labai svyruoja – priklauso nuo orų. Užsienyje toks svyravimas nėra ryškus.
„Kol buvo šilti orai, šilutiškės ieškojo trumpai kirptų puskailinių, kai tik atšalo, pradėjo matuotis ilgaplaukius ir ilgus kailinius“, – sako „Eksos“ vadovas.
Jis primena, kad yra tokių kailinių, kuriuos dera nešioti šiltu oru, kai temperatūra nesiekia ir 10-ies laipsnių šalčio, yra ir tokių, kurie tinka tik esant žemesnei nei minus 20 laipsnių temperatūrai.
Ryškių ir spalvingų kailinių šilutiškės neieško, jos vertina klasiką. Prie tos pačios klasikos pratę, nesiblaškantys ir siuvantys ilgalaikį daiktą ir mūsų kailinių drabužių siuvėjai – tokia E.Vitkausko nuomonė.
