Šilutiškiams mokymai apie lošimus – gyvenimus griaunančią priklausomybę

Ar žinai, kad tikimybė išlošti pagrindinį prizą loterijoje „EuropJackpot“ yra 1 iš 95 milijonų? O kad azartiniai lošimai buvo aprašyti dar senovės Egipto mitologijoje? Kad dar senovės Spartoje buvo tikima, jog lošimas yra ne mažiau pavojingas, nei... maras? Ar girdėjai, kad lošimas gali virsti problema, kai į jį pradedi žiūrėti ne kaip į pramogą, bet kaip į būdą pasipelnyti? Ir kad rizika tapti priklausomu nuo azartinių lošimų padidėja 4 kartus, jei lošti pradėjai paauglystėje?..

Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie azartinius lošimus, aktualių ir jaunimui, ir jų tėvams praėjusią savaitę gavo pusšimtis Šilutės gimnazistų ir dar tiek pat įvairių profesijų specialistų. Visi tie, kas dalyvavo Šilutės atviros jaunimo erdvės (AJE) organizuotuose lošimų prevencijos mokymuose.

Mokymų metu savo žiniomis su šilutiškiais dalijosi Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas – konsultantas, priklausomybių turinčius žmones nuolat konsultuojantis psichologas Oleg Mackevič.

Visų norinčiųjų negalėjo priimti

Mintis surengti tokius mokymus itin aktualia nūdienos tema dar pernai kilo AJE darbuotojui Rimvydui Petrauskiui. Parengęs projektą „Šilutės jaunimo loftas“ ir gavęs Jaunimo reikalų departamento finansavimą jis tikėjosi, kad įgyvendinti sumanymą pavyks jau kovo mėnesį. Tačiau planus pakoregavo gyvenimą pristabdžiusi koronaviruso pandemija.

Ir štai rugsėjo 29-ąją į projekto partnerio Šilutės visuomenės sveikatos biuro (VSB) salę sugužėjo pusšimtis Šilutės Vydūno ir Pirmosios gimnazijų moksleivių. Antrai paskaitai juos pakeitė VSB specialistai, medikai, socialiniai darbuotojai.

R. Petrauskis pasakoja, jog norinčiųjų dalyvauti mokymuose apie azartinius lošimus buvo tiek, kad sutalpinti visų nebuvo įmanoma, mat privalu išlaikyti Sveikatos ministro nurodymus. Tad jis jau planuoja, jog galbūt tęsti mokymus pavyks ateityje.

Lošėjas ima nekęsti pats savęs

Lektorius O. Mackevič gali pasakoti ne vieną istoriją, kuomet regis visai nekaltai – nuo paprasto loterijos bilietuko prasidėjęs pomėgis lošti loterijose išauga į nevaldomą troškimą tai daryti vėl ir vėl. Tik jau už pinigus, kurių reikia vis daugiau. Žinia, pradžioje atsiranda skolinančių, dar yra greitieji kreditai ir panašūs „geradariai“. Pinigų atsargos netrunka išsekti, bet priklausomybę turinčio žmogaus tai nesustabdo. Jam lieka vienas kelias: rasti pinigų bet kokiais būdais, kad ir vėl galėtų sėsti prie lošimų automato.

Tos paieškos jau ne vieną nuvedė ir į teisiamųjų suolą, ir net į amžinybę, nes ne vienas priklausomas žmogus psichologams prisipažįsta buvęs tokioje neviltyje, kad net norėjęs pakelti prieš save ranką.
Štai vieno vaikino pasakojimas: „Aš tiesiog negalėdavau sustoti ir išeiti su laimėjimu. Atsikvošėdavau tik tuomet, kai neturėjau nieko, ką galėčiau įmesti į lošimo automatą“. Jis nuolat būdavo prislėgtos nuotaikos ir norėdamas ją praskaidrinti pradėjo vartoti alkoholį, narkotines medžiagas. Sumuštas skolininkų ir neatlaikęs jų spaudimo nutarė nusižudyti. „Nekenčiau savęs, tiesiog norėjau numirti“, – taip vaikinas apibūdina savo būseną.

Su tokiomis istorijomis specialistai susiduria kasdien.

Svečias taip pat paneigė ne vieną iki šiol gajų faktą apie azartinius lošimus. Pavyzdžiui, kad lošia tik paaugliai iš asocialių šeimų; kad daug pralošti jie negali; kad priklausomybė nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų yra pavojingesnė nei nuo lošimų ir kt.

Ludomanijos gydymas reikalauja pastangų

Pasak lektoriaus, klausantis tokių istorijų tampa aišku, kad ne tik jaunimas, bet ir dauguma tėvų neturi supratimo apie lošimų keliamus pavojus vaikams ir paaugliams. Todėl ir paskaitos, ir Lošimų priežiūros tarnybos leidžiama padalomoji medžiaga rengiama remiantis užsienio specialistų darbais, mokslininkų straipsniais. „Labai tikimės, kad tai padės labiau suprasti azartinių lošimų keliamus pavojus bręstančiai paauglio psichikai“, – sako O. Mackevič.

Specialistas akcentuoja, kad azartinis lošimas tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatą lemia visiškai atsitiktinis įvykis. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo kitų žaidimų, kurių rezultatus lemia žaidėjų įgūdžiai ir sugebėjimai.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų vadinama „ludomanija“ ir pasižymi liguistu potraukiu. Jei pirmieji lošimai sukėlė malonių ar neįprastų jausmų, tikėtina, kad šią patirtį norėsis pakartoti. Tiesa, paskatinti lošti gali ir neigiamos emocijos.

Priklausomybės nuo lošimų simptomai labai panašūs į priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų. Priklausomas žmogus nori lošti vis dažniau, poreikis lošti didėja, o nesant galimybės jį tęsti stebimas abstinencijos sindromas: nuotaikų kaita, neadekvatus elgesys, mąstymo, atminties, miego sutrikimai, mintys ar bandymai žudytis. Palaipsniui nepavyksta savo valios pastangomis atsisakyti lošimo, o ryšys su žmonėmis tampa nebesvarbus.

Ludomanijos gydymas ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis begalės lošiančiojo ir jo artimųjų pastangų. Svarbu žinoti, kad jei Tu ar tavo artimas žmogus turi panašių problemų, yra ir žmonių, galinčių padėti.

Už įdomią ir itin aktualią informaciją lektoriui dėkojo AJE darbuotojas R. Petrauskis ir renginį organizuoti padėjusio Visuomenės sveikatos biuro direktorė Kristina Surplė. „Tikime, kad šios žinios ne vienam jaunam žmogui padės suprasti pražūtingą pavojų, į kurį gali pastūmėti iš pirmo žvilgsnio regis toks nekaltas užsiėmimas – lošimas“, – sakė jie.

Priklausomybės ligų centrai: Vilnius, tel.: (8 5) 216 0014; Klaipėda, tel.: (8 46) 415 025; Kaunas, tel.: (8 37) 33 3255.

Anoniminė emocinė parama laiškais ir telefonu visą parą (8 800) 28888, skambučiai nemokami.