„Triušininkystė – perspektyvi verslo niša, nes šie gyvūnai gali būti auginami ir dėl mėsos, ir dėl kailio, ir dėl taukų. Netgi triušių spiručiai yra puikios natūralios trąšos dirvožemiui“, – sako triušininkystės pradininkas Lietuvoje panevėžietis Eduardas Kubilius.
Jeigu jūs susidomėjote triušininkystės verslu, E.Kubilių Šilutėje galėsite sutikti lapkričio 26 dieną 3-iojoje tarptautinėje veislinių triušių parodoje.
Renginio metu specialistai konsultuos triušininkystės klausimais, vyks seminaras triušių auginimo klausimais, bus paskelbtas „Metų triušis“, apdovanoti vaikų piešinių konkurso „Mano triušis“ dalyviai.
Pasirodys įvairių veislių atstovai
Parodą Šilutėje organizuoja Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija. Šilutės meno mokyklos salėje savo augintinius pristatys dešimt Lietuvos triušių augintojų, taip pat svečiai iš Latvijos, Baltarusijos.
„Kasmet parodą organizuojame vis kitame Lietuvos mieste: pernai – Telšiuose, ankstesniais metais – Kaune, Vilniuje, 
Panevėžyje, Molėtuose. Pamario krašte dar nebuvome, todėl nusprendėme ir čia parodyti, ką turime, ko siekiame, pasakyti, kaip galima imtis šio verslo, nes didesniame būryje lengviau spręsti problemas“, – į parodą kviečia triušininkystės pradininkas.
Parodoje iš didžiųjų triušių veislių galėsite pamatyti stambiausius Belgijos milžinus, nulėpausius Prancūzijos – Vokietijos avinus. Mažesnėms veislėms atstovaus sidabriniai, Naujosios Zelandijos, Vienos mėlynieji ir Vienos pilkieji triušiai. Pasirodys ir pramoniniam auginimui naudojami Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji, burgundų veislių triušiai.
Šiuos gyvūnus vertins tarptautinį sertifikatą turinti vertintoja, o daugiausiai įvertinimų gavęs ilgaausis bus išrinktas parodos nugalėtoju – „Metų triušiu“.
Parodos metu bus apdovanoti ir vaikų piešinių konkurso „Mano triušis“ dalyviai. „Kiekvienas gaus prizą, nes visi vaikai stengiasi“, – sakė E.Kubilius.
Jis nežino tikslaus triušių augintojų skaičiaus Šilutės rajone, tačiau visus juos kviečia į parodą, kur bus atsakyta į dažniausiai iškylančius klausimus apie triušininkystę, pristatytos šio verslo galimybės.
Išveda įvairiausių spalvų triušius
E.Kubilius kartu su žmona triušininkystės verslą plėtoja jau daugiau kaip 20 metų. Anksčiau turėdavo 300-400 motininių patelių, išaugindavo tūkstančius triušių. Jų produkciją pirkdavo IKI prekybos tinklai, „Bernelių užeigos“, Kauno klinikos.
Vėliau, perėję mėsinės triušininkystės etapą, Kubiliai pradėjo plėtoti kailinę triušininkystę. Kailiui auginami triušiai yra mažesni, blizgančio plauko. Anksčiau panevėžiečių išaugintų triušių kailiukai iškeliaudavo į užsienį, juos pirkdavo ir Lietuvos verslininkai.
Šiuo metu šeimos nariai patys siuva pirštines, kepures, kailinukus – viską, kas įmanoma.
„Turiu kepurę, kurią nešioju 9 metus ir niekaip negaliu sunešioti. Triušių kailiukai labai šilti, prilyginami šinšilos kailiukams“, – pasakojo jis.
Panevėžietis ne tik augina, bet ir selekcionuoja triušius – yra išvedęs daugiau kaip 40 skirtingų atspalvių triušių. Anot jo, šis procesas reikalauja daug kūrybinio darbo, tuo pačiu tai yra didžiulė niša triušių augintojams, nes ši sritis neišplėtota.
Triušių taukai – nuo daugelio ligų
E.Kubilius jau daug metų ruošia ir triušio taukus, kurie panašūs į liaudyje žinomus „zuikio taukus“. Anot jo, šiuos taukus išbandė ir gydomąjį jų poveikį pajuto daug žmonių, ypač Panevėžio rajone.
Jis pasakojo, kad triušio taukai – tai ir maistas, ir vaistas – produktas, kuriuo galima gydyti bronchitą, kosulį.
Kaip pasigaminti taukus jis moko ir kitus triušių augintojus: „Mokau žmones neišmesti gero produkto, patiems pasidaryti gydomųjų taukų“.
Triušininkystės pradininkas bendrauja ir su homeopatinėmis vaistinėmis, konsultuojasi su BIOK gamykla. „Ieškau žinių, nes dar daug ką patiems reikia atrasti“, – atskleidžia jis.
Jis akcentuoja ir triušių mėsos naudą. Valgant triušieną, valosi kraujagyslės, susireguliuoja kraujo spaudimas, ši mėsa tinka alergiškiems žmonėms. Triušieną rekomenduoja daugelis dietologų.