Vanduo – gyvybės šaltinis, netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, o be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų, netekęs 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Todėl nenuostabu, kad tai, kokį vandenį geriame kasdien, aktualu kiekvienam iš mūsų.
Šilutės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Pasaulinės vandens dienos (ji minima kovo 22-ąją) proga surengė konferenciją, kurioje į visus vartotojams rūpimus klausimus apie vandenį atsakė specialistai. Dalyvavusieji sužinojo, kokį vandenį gerti sveika ir kokį vartoja šilutiškiai, kokie tyrimai ir kaip dažnai atliekami nustatant Šilutės vandentiekio ir šachtinių šulinių vandens kokybę, kokiomis ligomis galima užsikrėsti per vandenį ir kaip jų išvengti.
Prisiminta ir šokiruojanti istorija Kretingoje, kai pernai čia iš vandens čiaupų pradėjo tekėti vanduo su kirmėlytėmis…
Vandens tiekimas nenutrūks
„Mes geriame labai gerą vandenį“, – pasidžiaugė UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus pavaduotoja Vida Kiaulakienė.
Supažindindama su įmonės veikla ji minėjo, kad „Šilutės vandenys“ eksploatuoja 300 km vandens tinklų ir 206 km nuotekų tinklų, dar 45 km paviršinių nuoteklų tinklų bei 45 vandenvietes. Iš viso aptarnaujami 38 tūkstančiai 382 vartotojai.
2015 metus lyginant su 2014-aisiais pastebėta, kad rajono įmonės ir organizacijos suvartojo 4,4 proc. daugiau vandens ir išleido 1 proc. mažiau nuotekų. Gyventojai priešingai – vandenėlio pernai suvartojo 4 proc. mažiau.
V.Kiaulakienė pabrėžė, kad daug vandens tiekimo tinklų yra tokie seni, jog amžiumi lenkia daugelį į konferenciją susirinkusių žmonių. Neretai ir patys vandens tiekėjai stebisi, kad tokios pusšimčio ir daugiau metų senumo trasos dar atlaiko. O gyventojai nuolat prašomi, kad pastebėję, jog kažkur įvyko vandentiekio avarija, praneštų „Šilutės vandenų“ avarinės tarnybos (tel. (8 441) 62262, 8 614 65 433) ar bet kuriuo kitu įmonės telefonu.
Tiesa, vandens nuostolius per pastaruosius kelerius metus tiekėjams pavyko sumažinti nuo 30 proc. 2013 metais iki 23 proc. 2015-aisiais.
Įmonė jau 13 metų dalyvauja įvairiuose projektuose ir už gaunamas lėšas atnaujina vis daugiau vandens tiekimo ir nuotekų kanalizavimo tinklų. Tačiau jos specialistams tenka visais įmanomais būdais raginti gyventojus jungti savo namų nuotekų vamzdžius prie tų trasų. V.Kiaulakienė šmaikštavo, kad vis dar nemažai privačių sodybų savo nuotekas leidžia „į kurmrausį, į upelį ar kaimynui į sodą“. Taip ilgai tęstis negalės, į kovą su tokiais aplinkos teršėjais jau stoja ir seniūnai.
V.Kiaulakienė nuramino tuos, kurie baiminasi, kad vandens tiekimas gali nutrūkti, pavyzdžiui, dingus elektrai. Įmonė turi galingą elektros srovės generatorių, tad be vandens šilutiškiai neliktų. O ten, kur vandens tiekimas laikinai sustabdomas bent parai, vandentiekininkai patys jo atveža gyventojams.
„Šilutės vandenų“ laboratorijos vedėja Rimantė Kairienė informavo, kad tiekiamas vanduo nuolat tiriamas, jo kokybė yra gera, nes gręžiniai labai gilūs – apie 100-130 metrų.
Šulinių vanduo beveik netiriamas
VMVT vyr. specialistas Mantas Norvilis kalbėjo apie geležį vandenyje. Nors geležis yra būtinas mitybos elementas, ten, kur jos kiekiai viršija normą – daugiau nei 3 mikrogramus litre, pakinta vandens juslinės savybės – skonis, kvapas, spalva.
78 proc. Lietuvos gyventojų vartoja vandenį, kuriame geležies kiekis yra normalus, pietrytiniame ir šiek tiek vakariniame Lietuvos pakraščiuose jos yra per daug.
Pasak M.Norvilio, per 2015 metus Šilutės VMVT negavo nė vieno skundo dėl vandens kokybės, skųstasi tik dėl nenudažytų vandenviečių vamzdžių, nenupjautos žolės, neaptvertos tvoros aplink jas.
Užtat dauguma šachtinius šulinius turinčių žmonių vartoja blogos kokybės vandenį, nes tokių šulinių vanduo tiriamas tik epizodiškai – tada, kai jį vartoja kūdikiai ar nėščiosios. Pernai VMVT ištyrė 28 mėginius iš 14 užliejamos rajono zonos šulinių. 5-iuose nitratų kiekis viršijo normą, 9-iuose nustatyta mikrobiologinė tarša.
Nėra asmens higienos – bus ligų
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistė Audronė Jurjonienė kalbėjo apie infekcines ligas, kurios plinta per vandenį. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tokios ligos yra viena pagrindinių mirtingumą lemiančių priežasčių, o 80 proc. jų plinta būtent per vandenį. Toks ryšys buvo pastebėtas dar 19 amžiuje. Tai rodo, kad žmonija vis dar nesugeba apsirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu.
Šilutės rajone pernai užregistruoti 162 žarnyno infekcijų atvejai, tai yra 2 proc. nuo bendro infekcinių susirgimų skaičiaus.
Per maistą ir vandenį plinta salmonelės, šigelės, stafilokokai, rota ir Norwalk (nora) virusai ir kiti užkratai. Infekcijų šaltiniai yra paukščiai, gyvūnai, graužikai ir patys žmonės.
Dažniausiai užkratas ant maisto produktų patenka laistant ar tręšiant daržus šviežiu nekompostuotu mėšlu, o ligas lemia asmens higienos stoka.
Pasak A.Jurjonienės, viena sunkiausių per vandenį plintančių ligų yra legioneliozė, nustatyta 1976 metais, kai vienu metu susirgo 221 žmogus, o 34 iš jų mirė. Dabar kasmet Europoje užregistruojama iki 15 tūkstančių legioneliozės atvejų, Lietuvoje šie skaičiai nėra dideli – vos keliolika atvejų per metus.
Legioneliozės sukėlėjas gyvena vandenyje, todėl užsikrečiama dušinėse, baseinuose, net per medicinos aparatūrą. Būtina žinoti, kad legionelės nesidaugina aukštesnėje nei 60 laipsnių C temperatūroje. Todėl norint išvengti užsikrėtimo būtina dažnai valyti dušų galvutes, vandens čiaupus, neleisti vandeniui užsistovėti sistemose, o profilaktiškai kas 3 mėnesius vandens temperatūrą būtina pakelti iki 66 laipsnių ir tokią palaikyti bent pusvalandį.
Tinkamai turi būti prižiūrimi visi geriamojo vandens objektai.
Norėdami išvengti per vandenį plintančių ligų, vartotojai turėtų kreipti dėmesį, ar nepakito vandens skonis ar kvapas, o pastebėję tokius požymius turėtų vandenį virinti arba vartoti parduotuvėje parduodamą vandenį.
Kretinga turi karčios patirties
Karčia savo patirtimi pasidalijo Kretingos VMVT vyr. specialistė Regina Slušnienė, priminusi plačiai nuskambėjusią situaciją, kuomet pernai birželį iš šio miesto gyventojų vandens čiaupų pradėjo tekėti vanduo su balsvomis kirmėlytėmis.
Kretingiškiai greit išsiaiškino, kad nė viena laboratorija netiria vandens dėl kirmėlių, jų lervų ar kiaušinėlių. Paimti vandens mėginiai parodė, kad visi mikrobiologiniai jo rodikliai atitinka Higienos normos reikalavimus. O kirmėlyčių buvo net tada, kai vartotojas pakeitė filtrus.
Niekas nesikeitė net tada, kai liepą buvo imta dezinfekuoti visus Kretingos vandentiekio tinklus, tik kirmėlės jau pastebėtos kitose vietose.
Patys vandens tiekėjai su mikroskopu nustatė, kad tai – uodo trūklio lervos, tik skirtingai nuo tų raudonų, kurios parduodamos žvejams, gamtoje jos būna balkšvos.
Vandenį imta dezinfekuoti, bet prie gardaus savo vandens pripratę kretingiškiai greit pajuto nemalonų chloro kvapą ir jo nebegėrė – vandenį pradėjo pirkti parduotuvėse.
Žmogui tos lervutės nepavojingos, bet aišku, vandens su tokiu „priedu“ gerti niekas nesiryžtų.
Kretingoje atliktas vandens rezervuarų ir tinklų valymas bei dezinfekcija, tačiau norimo rezultato, pasak R.Slušnienės, nėra iki šiol, kirmėlyčių vis dar randama. Manoma, kad viena to priežasčių – vandens tiekimo įmonės teritorijoje tvyrantis gruntinis vanduo, kuriame ir veisiasi uodai.