Šilutiškiams pristatytos šių metų švietimo naujovės

Nuo kitų metų liepos mėnesio keisis švietimo įstaigų vadovų kompetencijos vertinimo tvarka, taigi bus galima tikėtis, kad Šilutės gimnazijose atsiras nuolatiniai vadovai. Šiemet konkursai Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų direktorių pareigoms užimti neįvyko. Rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, yra ir daugiau švietimo įstaigų, dirbančių be nuolatinių vadovų.
Viena iš šių mokslo metų naujovių ta, kad Šilutės Žibų pradinėje mokykloje atsiranda atskira klasė specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kur su 6 mokiniais dirbs 2 pedagogai.

Tokia naujiena pasidalino praeitą savaitę savivaldybėje apsilankęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Su savivaldybės ir Švietimo įstaigų vadovais akademikas aptarė ir daugiau problemų – etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimą, įtraukųjį ugdymą, mokyklų pasiruošimą naujiems mokslo metams.

Palengvinta kompetencijų vertinimo tvarka

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliosiančia švietimo įstaigų vadovų vertinimo tvarka pasidžiaugė ir savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Anot jo, tvarka bus žymiai patogesnė tiek savivaldybių, tiek mokyklų vadovams. Dalyvaudami konkursuose kandidatai patirs mažiau streso.

Įstaigų vadovų kompetencijos vertinimo tvarkos pakeitimą inicijavęs E. Jovaiša pasakojo, kad Lietuvoje yra keli šimtai mokyklų, kuriose nėra vadovų. Ankstesnė tvarka, anot jo, buvo drastiška, vienpusiška ir ją reikėjo keisti. Iki šiol, norint patekti į savivaldybėje vykdomą švietimo įstaigos vadovo konkursą, reikėjo pereiti kompetencijų vertinimą, kuris buvo sudarytas iš penkių dalių.

Užteko gauti vieną neigiamą įvertinimą kurioje nors dalyje, ir žmogus nebeturėjo jokių teisių dalyvauti konkurse toliau.

Sukūrus naują demokratišką mechanizmą bus dvi lygiavertės dalys – viena kompetencijų vertinimas, kita konkursas. Kandidatas turės surinkti bent po 30 proc. abiejose dalyse ir galės dalyvauti atrankos konkurse.

„Dabar nematau jokių problemų mokyklų vadovams tapti vadovais, dėka šios vertinimo sistemos“, – sakė E. Jovaiša.

Priminsime, kad neseniai buvo skelbti konkursai Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų vadovų pareigoms užimti. Pasak mero, kas važiavo laikyti kompetencijų vertinimo egzamino, jo neišlaikė ir toliau nedalyvavo. Konkursai neįvyko, nes nebuvo nei vieno pretendento. V. Laurinaitis tikisi, kad padėtis pasikeis kitais metais po liepos 1 d., kai įsigalios nauja tvarka.

Priminė, kad atlyginimai kilo

Akademikas E. Jovaiša palietė ir pedagogų etatinio apmokėjimo temą. Etatinis apmokėjimas, anot jo, yra galimybė žmonėms užmokėti už tuos darbus, už kuriuos anksčiau nebuvo mokama. Mokytojo darbas prie lentos yra toli gražu ne viskas, tai tik dalis. Vienodai reikšminga mokytojo darbo dalis yra ir dalyvavimas ekskursijose, ir projektų rašymas, ir kt.

Jis pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie tai, kaip keitėsi mokytojų atlyginimai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. Per šį laikotarpį šalyje vidutiniškai į rankas mokytojų atlyginimai pakilo 327 eurais, nuo 635 Eur iki 962 Eur. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, ir nuo pačios mokyklos, savivaldybės.

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius priminė, kad prieš keletą metų, kai buvo vykdomas etatinis apmokėjimas, buvo visai kiti įkainiai ir atlyginimai kitokie. Jeigu kolektyvas turi kvalifikacines kategorijas, visi  pinigai sunaudojami mokytojų atlyginimams, lėšų trūksta kitiems dalykams.

Bus klasė specialiųjų poreikių vaikams

E. Jovaiša kalbėjo ir apie įtraukųjį ugdymą – mokinių su negalia integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas. Per ketverius metus valstybė skirs 74 mln. įtraukiojo ugdymo pagalbos mokiniui programai – mokytojų apmokymui, darbo medžiagai, vadovėliams, infrastrukūrai. Anot jo, valstybės mastu tai jau pradėta daryti. „Tikiuosi, po keturių metų kitaip atrodys įtraukusis ugdymas“, – sakė jis.

Įgyvendinant įtraukiojo ugdymo programą bus galima tikėtis, kad Rusnės specialiosios mokiniai galės lavintis bendrojo lavinimo klasėse.

J. Bendžius kalbėjo apie šiandieną ir apie tai, kad mokinių su negalia daugėja, o problemos mokykloje aštrėja. Būna, kad klasėse yra po 4 – 5 vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Mokytojams dirbti tokiose klasėse sunku. Direktorius pasvarstė, ar nebūtų galima per kai kurias pamokas, ypač tiksliųjų mokslų,  tokius vaikus išvesti į kitą klasę ir su jais dirbti atskirai.

Meras V. Laurinaitis sakė, kad klasė, kurioje bus dirbama su specialiųjų poreikių vaikais nuo rugsėjo 1 d. atsiras Žibų pradinėje mokykloje. Su šešiais šios mokyklos mokiniais dirbs du mokytojai. Šį dalyką remia ministerija.

Įgyvendinti rekomendacijas sunku

Praėjusią savaitę Švietimo, sporto ir mokslo ministerija išplatino parengtas rekomendacijas ir naujausius operacijų vadovo sprendimus dėl ugdymo naujais mokslo metais.

Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Kitose klasėse greta turėtų taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų galima išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų. Mokykloje bus būtina reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai.

Rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės, o pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką.

Mokiniai pavalgyti galės klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve.

Tai tik keletas rekomendacijų.

J. Bendžius, sakė, kad įvykdyti visa tai mokykloje, kurioje mokosi 850 vaikų, yra be galo sunku.
V. Laurinaitis priminė, kad šie sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Mokyklos vadovybė turi spręsti pati, ir jeigu eina įgyvendinti, jų laikytis.
TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.