Šilutiškio kieme radinys – žieduotas varnėnas

Rugsėjo viduryje prasidėjo didžioji paukščių migracija. Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas šiuos metus vadina varnėnų metais. Tūkstančiai varnėnų lankosi kiemuose ir soduose.

Varnėnai puotauja E. Lukošiaus kaimynų vynuogėse.

Didžiausi būriai varnėnų skrenda anksti ryte siaubdami sodus. Šiuo metu didžiausias varnėnų „grobis“ – mėlynosios vynuogės, tačiau neretai jie mėgaujasi nuodingų augalų uogomis, nuo kurių krenta.

Dauguma Lietuvoje sužieduotų varnėnų žiemoti traukia į Belgiją, šiaurės Prancūziją, Didžiąją Britaniją, kai kurie pasiekia Ispaniją ar Portugaliją.

Pasak Šilutės sporto klubo „Leitė“ vadovo Edvardo Lukošiaus, gyvenančio Vilų gatvėje, šios gatvės soduose ne tik vynuoges siaubia tūkstančiai varnėnų, bet lesa ir nuodingas uogas.

Prieš savaitę Edvardas savo kieme aptiko žieduotą negyvą varnėną (Sturnus vulgaris). Klubo vadovas apie radinį pranešė Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Kaune. Centro specialistai ir nustatė, kad varnėną sužiedavo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys šių metų rugpjūčio 15 dieną.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius E. Lukošiui atsiuntė padėką už pranešimą apie aptiktą žieduotą paukštį. „Aptikus negyvą žieduotą laukinį paukštį, reikėtų nuo žiedo nurašyti visą informaciją ir pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Kaune. Nesvarbu, ar žiedas lietuviškas, ar kitos šalies, nes visų šalių žiedavimo centrai yra susijungę į bendrą organizaciją ir keičiasi informacija. Gyvą paukštį reikia paleisti su tuo pačiu žiedu, o nurašytą informaciją perduoti Žiedavimo centrui. Taip pat labai svarbu paukščio aptikimo datą bei vietą, o jeigu paukštis negyvas – ir jo žuvimo priežastis (jeigu tai žinoma ar bent galima nuspėti. Reikalingas el. pašto adresas, kuriuo galima pranešti“.