Jubiliejinius 440-uosius Vilniaus universiteto (VU) gyvavimo metus vainikavo Rektoriaus premijos įteikimas labiausiai nusipelniusiems bendruomenės nariams. Iškilmingame renginyje vieną iš keturių Rektoriaus mokslo premijų jauniesiems mokslininkams gavo Medicinos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Karolis Ažukaitis.
Save vadina mokslo fanatiku
Šilutėje gimęs gydytojas, vaikų nefrologas, VU Medicinos fakulteto doktorantas ir jaunesnysis asistentas, dėstantis vaikų ligas (vaikų nefrologiją), už savo gyvenimo pasiekimus dėkingas žmonėms, kurie suformavo požiūrį ir vertybes: šeimai, Šilutės Vydūno gimnazijai ir savo Alma Mater – Vilniaus universitetui. Taip pat ir savo doktorantūros vadovei bei mentorei mokslo pasaulyje – profesorei dr. Augustinai Jankauskienei.
„Gauti Rektoriaus mokslo premiją, be abejo, buvo malonu, paskutiniai metai man išties buvo sėkmingi, tačiau ši sėkmė – ilgo darbo rezultatas. Visų pirma, jaučiu didelį dėkingumą tiems žmonėms, kurie man suteikė galimybę atlikti mokslinę veiklą. Tai ne vien mano įvertinimas, tai įvertinimas sudėtingo proceso, kai patyrę, turintys ir galintys daug kuo pasidalinti specialistai suteikia galimybę mokytis ir save realizuoti nepatyrusiam, bet entuziastingam jaunam žmogui“, – kalbėjo K. Ažukaitis.
VU doktorantas yra Lietuvos, Europos vaikų nefrologų draugijų narys. Tikru fanatiku dėl mokslo save vadinantis K. Ažukaitis sako, kad prestižiniuose mokslo žurnaluose išspausdintoms publikacijoms buvo skirti ne vieneri kruopštaus ir atsakingo darbo metai, todėl pabrėžia, kad siekiant mokslinės veiklos reikia daug dirbti, turėti kantrybės ir idealizmo, būti atviram ir priimti iššūkius, niekada neprarasti entuziazmo ir orientuotis ne į konkretų rezultatą, o į platesnį tikslą.
Medicinos mokslu domėjosi nuo mažens
Rektoriaus mokslo premijos laureatas medicinos mokslu susidomėjo dar mokykloje: „Būtent šioje ypatingoje mokykloje pradėjo ryškėti mano gyvenimo prioritetai. Privalėjome mokytis lotynų ir kitų užsienio kalbų, studijavome filosofiją, psichologiją. Mokymosi stilius priminė universitetinį: nebuvo griežtos namų darbų tvarkos, klasių auklėtojų. O rinkdamasis būsimą specialybę, norėjau daug iššūkių, todėl įstojau į mediciną VU. Man atrodė, kad medicinoje yra daugiausia prasmės, o svarbiausia – nuolatinis bendravimas su žmonėmis.“
Tapęs VU studentu, K. Ažukaitis susidomėjo fundamentaliuoju mokslu, daug skaitė pasaulio mokslinės literatūros, pradėjo įvairius mokslinius darbus, įgijo patirties. Tik ketvirtame kurse dėl lemtingo atsitiktinumo susipažinęs su dabartine savo doktorantūros vadove, Medicinos fakulteto profesore dr. A. Jankauskiene ir jos patariamas parašė pirmąjį mokslinį straipsnį, kuris pateko į prestižinį „European Journal of Pediatrics“.
„Padedant prof. A. Jankauskienei išvažiavau į Vokietiją, Heidelbergo universitetą, pasimokyti mokslinio darbo ir padirbėti prie vieno projekto vaikų nefrologijos srityje. Ten dirbusiam profesoriui kaip tik reikėjo entuziastingo žmogaus, kuris toliau galėtų vykdyti šį projektą. Tai, kad jis pasiūlė man šį darbą, lėmė atsitiktinumas. Taip prasidėjo naujasis, jau tarptautinės mokslinės veiklos etapas, atsivėrė naujos galimybės“, – pasakojo jaunesnysis VU mokslo darbuotojas.
Vienas didžiausių Europoje Heidelbergo universitetas tuo metu pradėjo tarptautinį Europos vaikų, sergančių lėtine inkstų liga, tyrimą, kuriame iki šiol dalyvauja 55 centrai 12 Europos valstybių. Karolis dirba šiame projekte jau 6-us metus, pradėjęs dirbti tyrimo regioniniu koordinatoriumi, dabar eina projekto koordinatoriaus pareigas. „Manau, kad medicinoje mokslas yra neatskiriamas nuo klinikinio darbo ir čia nėra tik mokslininkų ar tik gydytojų. Jeigu nori būti geras mokslininkas, turi būti ir geras gydytojas“, – įsitikinęs doktorantas.
Tarptautinė patirtis itin reikšminga
K. Ažukaitis mokslinės patirties semiasi skaitydamas pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skelbdamas publikacijas moksliniuose žurnaluose ir dalyvaudamas įvairiuose projektuose. Doktorantas ypač vertina įgytas žinias Sidnėjuje (Australija), kur kartu su didžiule specialistų komanda mokėsi vertinti mokslinių tyrimų kokybę, dirbdamas su „Cochrane Kidney and Transplant“ grupe.
„Ten išmokau vertinti tris pagrindines mokslinės komandos vertybes: žmones, kultūrą ir nepriekaištingumą. Labai svarbu orientuotis į jas visas, atskirti tikrąjį mokslą nuo „mokslo, padaryto dėl mokslo“, siekiant gauti finansavimą ar mokslo vardą, nes vis aktualesnė tampa mokslo kokybės problema. Pasak garsių pasaulinio lygio mokslo metodologų, per metus pasaulyje medicinos mokslui yra išleidžiama apie 200 mlrd. dolerių, tačiau net iki 85 proc. visų medicinoje sugeneruojamų tyrimų yra nepanaudojami praktikoje, švaistomi ne tik pinigai, bet ir laikas, žmogiškieji resursai“, – tvirtina jaunasis mokslininkas.
Pasak doktoranto, pasirinkus medicinos mokslo kryptį, tenka susidurti su daug iššūkių, tačiau visuomet turi galimybę prisidėti prie svarbių pokyčių moksle ir visuomenės gyvenime. K. Ažukaitis yra įsitikinęs, kad, be didelio įdirbio, reikia turėti laisvalaikį, užsiimti mėgstama veikla.
VU doktorantas nekuria ateities planų, bet yra įsitikinęs, kad jie būtinai bus netikėti net jam pačiam ir, kaip visada, kupini iššūkių: „Svarbiausia išlikti ištikimam sau ir puoselėti vertybes, kurios tau atrodo teisingos. Jausmas, kad prisidedu prie svarbių pokyčių, ir iššūkiai nuolat veda mane pirmyn.“