Šilutiškis žygiavo Klaipėdos universiteto žygyje

Pasitikdamas savo 30-metį Klaipėdos universitetas organizuoja 30 išskirtinių patirčių, auginančių asmenybes, remiančių ambicingus tikslus bei ugdančių kūrybiškumą.
Žygyje „Tarp dviejų kurortų“ dalyvavo ir šilutiškis, Šilutės SK „Leitė“ vadovas E. Lukošius (antras iš dešinės).

Su šūkiu „Laisvė ir erdvė veikti“ kviečia bendruomenę ir plačiąją visuomenę prisijungti ir švęsti kartu.

Pasak Šilutės sporto klubo „Leitė“ vadovo Edvardo Lukošiaus, žygis „Tarp dviejų kurortų“ – vienas tokių renginių. Jis startavo šeštadienį Palangoje, prie Gintaro muziejaus, o finišavo – Giruliuose, per 7 valandas nukeliauta 19 km.

Žygio metu buvo kalbama apie naujausias KU mokslininkų vykdomus tyrimus. Kaskart trumpam stabtelėjus prie objektų žygio dalyviai išklausė pasakojimus apie šio Lietuvos pajūrio ruožo kraštovaizdžio istorinę raidą. Žygio maršrutas: Gintaro muziejus, Birutės kalnas, Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis, Plazės ežeras, Karklės kapinės, Olando kepurės skardis, Kukuliškių piliakalnis, baterija Memel Nord, buvusi Girulių girininko namelio vieta.

Šis žygis buvo ypatingas tuo, kad nebuvo nebylus. Žygeivius lydėjo geografas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos žinovas, gamtos mokslų daktaras Alvydas Ulbis, kuris išsamiai pasakojo apie Baltijos jūros pakrantės raidą.

Prie Nemirsetos laivų gelbėjimo stoties keliautojus pasitiko akademikas, profesorius Vladas Žulkus. Jis pasakojo apie žinomus ties Nimerseta ir Palanga nuskendusius laivus. Ši laivų gelbėjimo stotis vienintelė išlikusi iš 8 kadaise Lietuvos pakrantėje buvusių laivų gelbėjimo stočių. Prie Karklės kapinių pasitiko Silva Pocytė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė. Ji pasakojo, kad šios kapinės yra vienintelės Lietuvoje tebeveikiančios kapinės ant Baltijos jūros kranto. Iki Antrojo pasaulinio karo jose laidoti jūroje nuskendę žvejai ir Karklės kaimo gyventojai.