Šilutiškių suaukoti šilti rūbai ir avalynė jau pasiekė pabėgėlių iš Afganistano stovyklą

Kaip išties gyvena atvykėliai, ko jiems trūksta, iš arti pamatė ir Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos Caritas vadovė Nijolė Stankienė. Rugsėjo 2-ąją šilutiškė savanorė lankėsi pabėgėlių stovykloje Kazitiškyje, Ignalinos rajone, dalijo jiems būtiniausių drabužių, patalynės, kurių taip reikia artėjant šaltajam sezonui, trumpai pabendravo su irakiečiais.

Bėgo į Europą, liko Lietuvoje

Vieni lietuviai baiminasi dėl pačių pabėgėlių situacijos, kiti – dėl Baltarusijos vadovo elgesio priešiško Lietuvai ir Europai. Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad irakiečiai, ieškodami kelio į Europą, sąmoningai rinkosi laisvės paieškų kelią per Lietuvą, tam jie savotiškai gavo leidimą iš Baltarusijos vadovo.

Aukšta tvora aptvertoje Ignalinos rajono Kazitiškio pabėgėlių stovykloje visur būriuojasi irakiečiai, džiūsta jų skalbiniai, laksto vaikai.

Tačiau mūsų šalyje pabėgėliams į Europą vartai uždaryti. Šimtais, po vieną ar šeimomis kirtę sieną su Baltarusija nelegalūs emigrantai liko pas mus, buvo apgyvendinti skubiai įrengtose stovyklose.

Kad šiandien pabėgėlių situacija tikrai ne pati geriausia, įsitikino ir N. Stankienė.

Vežė šiltus rūbus, avalynę, patalynę

Stebėdama žiniasklaidos transliuojamą situaciją pabėgėlių irakiečių stovyklose N. Stankienė neliko abejinga. Anot jos, žmogus, praradęs savo gimtuosius namus, gyvenamą vietą yra labai pažeistas – tai didelė asmeninė nelaimė, o jų noras pabėgti iš gimtųjų namų kilo tikrai ne iš gero gyvenimo.

Savanorė, norėdama nors kažkiek padėti pabėgėliams subūrė grupelę šilutiškių, kurie ėmėsi rinkti labdarą, ir nutarė apsilankyti vienoje iš pabėgėlių stovyklų. Tai jie padarė rugsėjo 2 d.

„Vežėme atrinktus šiltus vyriškus ir moteriškus rūbus, megztas kojines, šiltus batus“, – sakė N. Stankienė. Į stovyklą Ignalinos rajone taip pat buvo nuvežta ir šilutiškių suaukotos ir savanorių atrinktos šiltos patalynės, užvalkalų. Kadangi vėsta orai, o pabėgėliai atvyko tam nepasiruošę, jiems dabar ypatingai reikia šių dalykų.

Nijolė sako, kad labai norėjo ne tik padėti pabėgėliams ištverti vėstančius orus ir jiems nejaukias sąlygas, bet ir iš arti pamatyti, kaip jie gyvena stovyklose, ar tiesa, tai, kas parodoma žiniasklaidoje.

Atvykusi į stovyklą N. Stankienė pamatė įprastą vaizdą: aukšta tvora aptverta teritorija, sudžiauti drabužiai, besibūriuojantys irakiečiai.

„Kazitiškio stovykloje yra apgyvendinti 87 pabėgėliai: 31 moteris, 30 vaikų, o likusieji vyrai“, – sakė N. Stankienės. Anot šilutiškės, tarp irakiečių buvo dvi šeimos, kurios yra krikščioniško tikėjimo, taip pat buvo tokių, su kuriais pavyko susikalbėti ir rusų kalba.

N. Stankienei kaip šiltas atsiminimas išliko irakiečių vaikų bendravimas. Jie į savanorę kreipėsi angliškai „mano sese“.

„Įdomu tai, kad iš atvežtų rūbų, avalynės mažiausiai irakiečių rinkosi megztas kojines, ilgaaulius batus“, – paliktu įspūdžiu dalijosi N. Stankienė. Anot moters, sunku suprasti, kodėl, gal jie tikisi ilgai neužsibūti stovykloje ir mano, kad tokių kojinių ar batų neprireiks, o gal tiesiog nepratę prie tokios aprangos.

Rūpinsis ir toliau

Grįžusi iš pabėgėlių stovyklos Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos Caritas vadovė N. Stankienė sakė, jog ši kelionė greičiausiai nėra paskutinė. Ir toliau bus renkama labdara, kuri keliaus pas stovyklose įsikūrusius pabėgėlius.

Moteris labai dėkoja visiems šilutiškiams, kurie noriai prisideda ir padeda surinkti būtiniausių reikmenų pabėgėliams artėjant šaltiems orams. Ji taip pat dėkoja savanorėms Jurgitai, kuri ne vienerius metus mezga ir dovanoja vilnones kojines, Kristinai, kuri padeda surūšiuoti, atrinkti, supakuoti labdaros siuntinius. Moteris dėkinga ir kitiems aukojantiems šilutiškiams, taip pat – Šilutės katalikų bažnyčios klebonui Remigijui Saunoriui, kuris labai rūpinasi tiek savanorių, tiek kitų labdaros laukiančiųjų situacija.

Kalbėdama apie norą padėti, N. Stankienė pacitavo Popiežiaus Pranciškaus apie pabėgėlius pasakytus žodžius: „Mes visi plaukiame ta pačia valtimi ir esame pašaukti siekti, kad nebūtų nei sienų, kurios mus skiria, nei mums svetimų žmonių, bet kad visi būtume viena didelė žmonijos šeima“.

Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos Caritas labdaringai dirba kartu su 8 nevyriausybinėmis organizacijomis – Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Maisto banku“, Maltiečiais, Lietuvos skautija, Menų agentūra „Artscape“, „Gelbėkit vaikus“. Šios organizacijos sujungė apie 300 savanorių tam, kad padėtų valstybei pasirūpinti baziniais pažeidžiamų migrantų poreikiais.