Sinagogos griuvimas atitinka žydų religijos tradicijas…

sinagoga 1 pŽemaičių Naumiesčio gyventojus piktina miestelio centre stovinčio pastato – žydų sinagogos būklė. Tiesa tie, kas matė tą būklę, beveik dviejų šimtmečių sinagogos pastatu jau seniai nebevadina – greičiau tai tik griuvena, bet kuriuo momentu galinti užgriūti bet kurį pabandžiusį ją apžiūrėti smalsuolį.

Naumiestiškiai baiminasi, kad iki nelaimės jų miestelyje – tik vienas žingsnis, mat sinagoga vis dar kartais pavilioja smalsius vaikus, kartais joje įsikuria ir pastogės ieškantys benamiai.

sinagoga is gatves pusesSpręsti žadėjo visi merai

Senų seniausiai išdaužyti langai, išlaužytos durys, vėjų nuplėšytas stogas, įgriuvusios stogo konstrukcijos, vietomis  išgriuvusios ir sienos, – taip šiandien atrodo pastatas. Tiesa, stebėtis nėra kuo, kai žinai, kad sinagoga statyta 1816 metais, 1929 metais buvo sudegusi ir atstatyta iš naujo, sovietmečiu pritaikyta sportinei ir kultūrinei veiklai, o daugiau nei prieš du dešimtmečius visai apleista.

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas sako besąlygiškai sutinkantis su gyventojų nuomone: sinagogos liekanos išties gali bet kurią minutę pasiglemžti kokio smalsuolio ar benamio gyvybę.

Seniūnas sako jau seniai negirdėjęs apie jokias sinagogos remonto galimybes, šioje srityje, jo žodžiais tariant, esanti tiesiog kapų tyla. Žydų, kuriems rūpėtų jų šventyklos atkūrimas, miestelyje nėra.

„Kiek merų rajone buvo, visi važiavo apžiūrinėti tą sinagogą ir visi žadėjo spręsti. Bet jokio konkretaus sprendimo niekas taip ir nepriėmė“, – sako J.Budreckas.

sinagoga kiauras stogasRatas apsisuko ir grįžo į pradinį tašką

Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė sako, jog 1954 metais sinagogoje buvo įkurta sporto salė, dar po 8 metų ji reorganizuota į kultūros namus, kuriuose, be kitos veiklos, buvo demonstruojami kino filmai.
Tai tęsėsi iki 1991-ųjų birželio 2-osios, kuomet bet kokia veikla sinagogoje nutraukta.

Pasak R.Švelniūtės, jau tuomet, kai pastatą perėmė Savivaldybė, jis buvo avarinės būklės. Jau tada raštus dėl sinagogos būklės ir tolesnio jos likimo Savivaldybei nepaliaujamai siuntinėjo ir seniūnas.

Savivaldybė jau 2 kartus žydų sinagogą buvo atidavusi Privatizavimo fondui ir abu kartus susigąžino. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos ir Klaipėdos žydų bendruomenės pageidavo, jog pastatas nebūtų parduotas.

Tiesa ta, kad Žemaičių Naumiestyje žydų bendruomenės nėra, bet pernai sinagogos būklė parūpo į šį kraštą atvykusiai Vokietijos pilietei Ruth Kleizenovic (buvusiai Ruth Kibelka). Už žydo ištekėjusi viešnia, pasak R.Švelniūtės, žadėjo skelbti pasaulinę paramos Žemaičių Naumiesčio sinagogai akciją. Bet paaiškėjo, kad pirma reikėtų atlikti pastato dabartinės būklės ekspertizę. Tą padaryti irgi žadėjo patys svečiai, o lėšų ekspertizei jie ketino surinkti iš Rytų Prūsijos žydų bendruomenės narių.

Bet… Pažadai pažadais ir liko, tolesnio domėjimosi šiuo reikalu bent jau iki šiol nepastebėta.

sinagoga vidusKiek tokia ekspertizė kainuotų, R.Švelniūtė negali pasakyti, aišku tik, kad įkainiai yra labai aukšti.

R.Švelniūtės žodžiais tariant, ratas apsisuko ir vėl grįžo į pradinį tašką: šiuo metu sinagoga priklauso Savivaldybei, bet Savivaldybei ji nereikalinga. Nereikalinga ir žydams.

R.Švelniūtė sako, jog dabar Savivaldybė bandys dar kartą telktis ekspertus, o apmokėti jų darbą žadėjo žydų bendruomenė.

Beje, gal ir nereikėtų labai forsuoti šių įvykių, mat, pagal žydų religines tradicijas, jų sinagogos ir turi sugriūti savaime. Tad šventyklos Žemaičių Naumiestyje likimas ir rutuliojasi pagal šios tautos tradicijas…