Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Manoma, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus.
1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), paskatinti sveiką gyvenseną. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai Šilutės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pasiūlė šilutiškiams daugiau sužinoti apie širdies ligų profilaktiką: visi, besidomintys sveika gyvensena, sukviesti į Šilutės seniūniją, kur klausėsi farmacininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus patarimų.
Mirties baimę siejame su širdimi
Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė pasidžiaugė, kad susidomėjusiųjų paskaita prisirinko pilna seniūnijos salė.
V.Vaivadaitė priminė, kad Šilutės rajone širdies ir kraujotakos ligos kasmet būna 52,3 procentų mirčių priežastis. Todėl ir organizuojami įvairūs renginiai, stengiantis priminti visuomenei apie būtinybę saugoti širdį.
Šiemet Širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis“.
Vaistažolių specialistas V.Skirkevičius atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus mirties baimę pirmiausia sieja su širdimi. Kiekvienas kartais pagalvojame, jog mirsime tada, kai sustos širdis. Bet kartais „streikuojančią“ širdį galime pajusti net tada, kai šis organas yra visai sveikas. Tai susiję su hormonų pokyčiais organizme.
Tądien šilutiškiai išgirdo nemažai patarimų, kaip saugoti savo sveikatą, kaip ir kokias vaistažoles vartoti.
Serga ir vaikai
Reikia paneigti visuomenėje pasklidusį mitą, kad širdies ligos ir insultas dažniausiai pasitaiko tik tarp vyresnio amžiaus vyrų ir pasiturinčių žmonių. Europoje 55 proc. mirčių nuo ŠKL ištinka moteris. Lietuvoje 2011 m. iš visų mirusių vyrų – 48 proc. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine moterų mirties priežastimi ir aplenkė krūties vėžį.
Nereikia manyti, jog širdies ligos negresia vaikams. Vaikus kamuoja įgimtos širdies ydos, uždegiminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, kardiomiopatijos. ŠKL rizika gali atsirasti prieš gimimą, vaisiaus vystymosi metu, ir toliau didėti vaikystėje dėl nesveikos mitybos, nepakankamo fizinio krūvio ir rūkymo.
Kritiškiausias periodas, kuomet išryškėja gyvybei grėsmingos ydos – pirmieji mėnesiai. Kai kurie kūdikiai jau gimsta su širdies ydomis. Dalis ydų yra lengvos, nepavojingos gyvybei ir nereikalauja skubaus gydymo, tačiau tokį vaiką vis tiek turi stebėti vaikų kardiologas. Tais atvejais, kai yda sunki, pavojinga gyvybei, konsultuotis su vaikų kardiologu būtina kuo greičiau po gimimo.
Būtina aktyviai ir sveikai gyventi
Širdies ligų ir insulto riziką galima sumažinti, laikantis sveikos mitybos principų, gyvenant fiziškai aktyviai, atsisakant rūkymo.
Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį.
Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas.
Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Sveika mityba yra vienas iš būdų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį ir apsaugoti širdį.
Kūnui riebalai būtini, todėl jų visiškai atsisakyti negalima. Tačiau reikėtų rinktis tinkamus riebalus. Riebalai turi sudaryti 20-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Produktai, kuriuose gausu cholesterolio – pienas, kiaušiniai, sūris ir mėsa – neturėtų būti išbraukti iš vartotinų sąrašo, bet jų turi būti vartojama saikingai. Gruzdinto maisto derėtų apskritai vengti.