Dusulys ir skausmai krūtinėje – pirmieji požymiai, kad kraujagyslės susiaurėjo ir širdžiai nepakanka kraujo.
Diegliai gali užklupti po sunkaus fizinio darbo, lipant laiptais, greitai einant, mankštinantis sporto salėje, važiuojant dviračiu ar net išėjus iš šiltos patalpos į lauką.
Negalavimai gali užklupti ir patyrus stresą, smarkiai susijaudinus, pervargus fiziškai ir protiškai.
Priepuolis prasideda, kai trumpam sutrikus vainikinei kraujotakai širdies raumeniui pritrūksta deguonies. Stipriai susiaurėjus kraujagyslėms, priepuoliai kartojasi. Žmogus gali jausti maudimą krūtinėje net gulėdamas lovoje.
Tai, kad būtina pasitikrinti širdį, rodo ir širdies kraujagyslių susiaurėjimui būdingas požymis – skausmas iš krūtinės dažnai plinta į kairiąją kūno pusę – ranką, petį, kaklą, net žandikaulį.
Jeigu širdies vainikinė arterija būna smarkiai susiaurėjusi ir ligoniui gresia infarktas, atliekama širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Tai viena dažniausių kardiologinių operacijų pasaulyje.
1500 širdies operacijų kasmet
„Operacijos reikia, kai yra ryškus kelių širdies kraujagyslių susiaurėjimas, o jis nustatomas atlikus kelis tyrimus“, – sako Šilutės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas, gydytojas kardiologas Kastytis Giedrikas.
Tokie tyrimai atliekami ir Šilutės ligoninėje. Jie iš karto parodo paciento širdies kraujagyslių būklę.
Širdies šuntavimo operacijos atliekamos Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, Kauno ir Vilniaus Santariškių klinikose.
Lietuvoje pirmą tokią operaciją 1971 metais atliko kardiochirurgas Algimantas Marcinkevičius. Vien Vilniaus universiteto Santariškių klinikose kasmet atliekama 1500 širdies operacijų, iš jų apie 60-70 procentų – dėl susiaurėjusių širdies kraujagyslių.
Toks chirurginis gydymo būdas neretai taikomas vyresniems nei 60 metų ligoniams. Vos ne kas trečias tokio amžiaus vyras kenčia dėl to, kad jo širdis nėra pakankamai aprūpinama krauju.
Bet būna ir jaunų pacientų. Santariškių klinikų kardiochirurgams yra tekę operuoti ir 33 metų vyrą, kuriam buvo pavojingai susiaurėjusios širdies kraujagyslės.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikose kasdien išoperuojami daugiau nei 4 pacientai, kuriems prie užakusios kraujagyslės prisiuvamos jungtys. Jomis ima tekėti kraujas. Dažniausiai jungtys daromos iš kojos poodinės venos. Jungčiai tinka ir paciento užkrūtinkaulio bei dilbio arterijos, tačiau tokia operacija yra sudėtingesnė.
Per ilgiau nei 3 valandas trunkančią operaciją prisiuvamos vidutiniškai keturios jungtys, o kartais jų prireikia net 12-kos.
Ir Lietuvos europarlamentarui V.Landsbergiui, ir buvusiam JAV prezidentui B.Clintonui prie susiaurėjusių širdies kraujagyslių prisiūtos 4 jungtys, kurios maitina jų širdis.
Susiduria su dviem nukrypimais
„Jei operacija atliekama laiku, žmogus vėl tampa darbingas. Netgi 10 ar 15 metų jis gali užmiršti, kurioje pusėje plaka širdis, nejaus jokių negalavimų“, – sako garsus Lietuvos kardiochirurgas, VU profesorius Giedrius Uždavinys.
„Operacijos metu atkuriama kraujotaka, kraujagyslių praeinamumas, bet liga niekur neišnyksta. Todėl po to medikamentinis gydymas turi būti dar intensyvesnis“, – akcentuoja Šilutės ligoninės gydytojas K.Giedrikas.
Vedėjas sako, jog gydytojai susiduria su dviem neadekvačiais ligonių požiūriais. Viena grupė kraujagyslių šuntavimo operacijas patyrusių pacientų mano, kad jie vėl tapo visiškai sveiki, todėl ir vaistų vartoti nebereikia, ir dirbti gali viską, ką panorėję.
Antroji grupė atvirkščiai – laiko save sunkiausiais pasaulio ligoniais, todėl bijo bent kokio pajudėjimo, nori, kad jiems būtų skirta kuo daugiau vaistų. „Nė vienas kraštutinumas nėra teisingas požiūris“, – sako K.Giedrikas.
Gydytojo praktikoje būta pacientų, kurie po kraujagyslių šuntavimo operacijos pas kar
diologą dėl tos pačios problemos sugrįžo po 3 ar 5 metų. Nustatoma, kad jų širdies kraujagyslės vėl užsikimšusios – net ir naujosios jungtys. „Tai rodo, kad žmogus nesilaikė mitybos režimo, vengė fizinio krūvio, gal ir medikamentinį gydymą nutraukė. O jis operuotam žmogui reikalingas iki amžiaus galo“, – sako K.Giedrikas.
Gydytojas ypač pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą, nes tik judant galima sudeginti su maistu gautas kalorijas, neapsunkinti kraujotakos. „Ką gavai su maistu – turi sunaudoti“, – tokia nuostata siūlo vadovautis K.Giedrikas.
Priežastis – aterosklerozė
Širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimą lemia aterosklerozė. Dėl šios ligos kraujagyslių sienelėse iš kraujo riebalų (cholesterolio) susidaro tam tikros plokštelės. Ilgainiui jos gali sukalkėti, tapti kietos ir trapios.
Arterijos spindis ties tokia plokštele susiaurėja, todėl kraujagysle teka mažesnis kiekis kraujo. Tuomet širdį trumpam ištinka deguonies badas.
Yra žinoma, kad ateroskleroze dažniau serga rūkantys bei mažai sportuojantys ar kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio žmonės. Stresas, nenormuotas darbo laikas, dažnos kelionės lėktuvu taip pat gali paankstinti aterosklerozę.
Polinkis sirgti šia liga gali būti perduodamas iš kartos į kartą.
Liga užklupo peržengus 50-metį
Švėkšnoje gyvenantis Alfonsas Andrijauskas yra vienas gyvenimo su šia liga pavyzdžių.
Ilgametis miestelio meistras, kuris, anot vietinių, yra sumūrijęs bene pusę visų Švėkšnos namų, po kraujagyslių šuntavimo operacijos visavertį gyvenimą gyvena jau beveik 15 metų.
72 metų A.Andrijauskas pasakoja, kad liga jį užklupo vos peržengusį 50-metį. Kodėl? – pasakyti negalėtų. Svarsto, kad gal polinkį į kraujagyslių užkalkėjimą paveldėjo iš tėvų, nes šie turėjo širdies problemų.
Gal 5 ar 6 metus trukęs medikamentinis gydymas rezultatų nedavė, ir vieną dieną gydytojai pranešė, kad operacijos vis tiek reikės. Vyras neslepia – nerimo buvo. Operacija pavyko ne iš karto. Vos parvežtą į ligoninės palatą švėkšniškį netrukus medikai vėl išgabeno į operacinę.
Pora savaičių ligoninėje, po to – mėnesio reabilitacija Palangoje netruko prabėgti, ir Alfonsas grįžo namo. Sako, jog tokios sveikatos, kaip iki ligos, dar ilgokai neturėjęs, bet po truputį pradėjo grįžti prie įprastinių darbų. Prieš porą metų net žinomą koplytėlę miestelyje pastatė.
Kokių nors ypatingų maisto produktų Alfonsas nesirenka, bet stengiasi valgyti liesesnį maistą – kad kraujagyslės toliau nekalkėtų. Bet kai labai pasiilgsta, sako ir lašinukų paragaujantis, ir cepelinų porciją suvalgantis, kai žmona Eugenija išverda.
Ar mankštinasi? „Darbas geriausia mankšta“, – šypsosi meistras, vesdamas į ūkiniame pastate įrengtas savo staliaus dirbtuves. Ir kaimynai kartais paprašo duris ar langus padaryti, ir greta gyvenančiam sūnui Arūnui ar Klaipėdoje įsikūrusiai dukrai Giedrei meistro rankų pagalbos prireikia.
A.Andrijauskas nevartoja kokių išskirtinių žolelių arbatų, negeria ir kavos – tiesiog nemėgsta.
„Nieko tragiška neįvyko, gyvenimas eina toliau“, – išlydėdamas sako vyras, antrą dešimtį metų gyvenantis su šuntuotomis širdies kraujagyslėmis.
{jcomments off}