„Sirgti tuberkulioze neturi būti gėda, nes žmogus ne savo valia susirgo, jį kažkas užkrėtė. Gėda yra nesigydyti ir užkrėsti kitus“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo Radiologijos skyriaus vedėja Romualda Gylienė.
Ji, kaip ir kiti pranešėjai, praėjusią savaitę dalyvavo seminare Šilutėje, skirtame Tarptautinei tuberkuliozės (TB) dienai paminėti.
Visuomenėje vis dar egzistuoja nuomonė, kad tuberkuliozė – asocialių žmonių liga. Tačiau, tai tik stigma – susirgti tuberkulioze gali kiekvienas iš mūsų, nesvarbu kokios profesijos atstovas būtume – mokytojas, gydytojas, pensininkas, tarnautojas ar net vaikas.
Skaičiai rodo, kad sergamumas tuberkulioze Lietuvoje, o ir Klaipėdos krašte yra didelis. Tačiau didžiausia rykštė yra tai, kad didėja sergamumas atsparia tuberkulioze, kurios neįveikia vaistai.
Norint, kad sergamumas mažėtų, reikia motyvuoti sergančiuosius, kad jie kiekvieną dieną išgertų vaistus, tinkamai savo funkciją turėtų atlikti ir savivaldybėse veikiantys DOTS kabinetai (tiesiogiai stebimo gydymo trumpo kurso paslaugos kabinetai). Deja, anot šioje srityje dirbančių specialistų, šiandien, ne viskas sklandžiai vyksta, nors įstatyminė bazė ir puikiai sutvarkyta.
Sukvietė socialinius darbuotojus
Šiemetinės Pasaulinės dienos be tuberkuliozės šūkis: „Ieškokime lyderių, kad pasaulis būtų be tuberkuliozės“. Anot savo srities profesionalės R.Gylienės, gydytojas, slaugytoja ar socialinis darbuotojas vieni negali įveikti šios ligos, šiame procese reikalingas ir lyderių – politikų, ministerijų ir vyriausybės atstovų dalyvavimas.
Daugelis galvoja, kad tuberkuliozė baisi liga, kuria užsikrėtus iškart mirštama, tačiau taip nėra. Seminaras padėjo praplėsti akiratį ir suteikė naujų žinių apie TB diagnostiką, gydymą, statistiką ir įstatyminę bazę. Seminare Šilutėje dalyvavo rajono socialiniai darbuotojai, kurie yra arčiausiai visų šeimų, ir dažnai tų šeimų, kurioms trūksta žinių ir socialinių įgūdžių.
„Manome, kad socialiniai darbuotojai yra tie mažieji lyderiai, tie žmonės, kurie pirmiausia ateina į šeimą, kurie gali pakalbėti, pamatyti ligos simptomus, patarti žmogui“, – sakė seminaro organizatorė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė.
Į renginį buvo pakviesti ir visuomenės sveikatos specialistai, kurie dirba darželiuose ir mokyklose.
Paradoksalu, kad rizikos šeimose besilankantys socialiniai darbuotojai neturi teisės žinoti ar jų lankomas žmogus serga TB. Tai todėl, kad sergančiuosius gina „Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas“. Šis įstatymas saugo sergantįjį, bet visiškai nesaugo to, kuris turi kontaktą su juo. Anot R.Gylienės, šis klausimas sprendžiamas porą metų ir vis dar neišspręstas.
Tarsi daugiagalvis slibinas
Tarptautinė tuberkuliozės diena minima kovo 24-ąją, nes būtent tą dieną prieš 136 metus buvo atrastas ligos sukėlėjas – bakterija „Mycobacterium tuberculosis“.
„Tačiau per tiek metų liga nebuvo nugalėta. Ji kaip tas slibinas, kuriam nukirtus vieną galvą, išauga dvi“, – sakė R.Gylienė. Gydytoja šią ligą sulygino su tylia kiaule, knisančią gilią šaknį, nes žmogus gali sirgti ilgą laiką ir to nejausti, jeigu jis normaliai gyvena. TB – lėtinė liga, iš pradžių neturinti specifinių simptomų, tačiau progresuodama pažeidžia įvairius organus – odą, kaulus, inkstus, genitalijas, virškinamąjį traktą. Dažniausiai – net 86 proc. atvejų ji pažeidžia žmogaus kvėpavimo sistemas. Taip yra todėl, kad užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Pasirodo, TB sergančiam žmogui nereikia nei kosėti, nei čiaudėti – vien kalbėdamas jis išspjaudo milijonus mikro lašelių, kurie ilgą laiką cirkuliuoja ore.
Sergantis atvira TB žmogus gali užkrėsti iki 35 žmonių per metus, todėl jis turi būti izoliuojamas nuo kitų žmonių.
Ne visi užsikrėtusieji suserga TB, serga tie, kurie badauja, patiria stresą, rūko ar serga kitomis ligomis. Susirgsime ar ne, priklauso ir nuo mūsų genetikos, nervų sistemos, jautrumo, imuninės sistemos.
Paprastą TB atvejį mažiausiai reikia gydyti 6 – 8 mėnesius. Didelę dalį išaiškintų TB atvejų sudaro atspari forma, kuri gydoma maždaug 3 metus, ir ne visada išgydoma.
Šiandien Lietuva TB diagnostikai ir gydymui turi viską, ką ir kitos turtingai gyvenančios šalys. Tačiau svarbiausia,
kad ligonis nuo pirmos iki paskutinės gydymo dienos gertų visus vaistus. 2016 m. Lietuva gavo naujos kartos vaistų, kurių, anot gydytojos, buvo laukiama 50 metų.
„Yra viltis, kad žmonės, kurie serga visiems vaistams atsparia tuberkulioze, pasveiks“, – viliasi ji.
Sergamumas didelis
Lietuva pagal sergamumą TB yra rizikingų šalių sąraše, antra nuo galo Vakarų Europoje. 2013 m. sergamumas TB buvo 57,6 atvejo 100 000 gyventojų, 2016 – 45,9 atvejo, 2017 – 48,7. 2017 m. Klaipėdos krašte registruoti 53,3 atvejo 100 000 gyventojų. Galima matyti, kad sergamumas mažėja, tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad jeigu sergamumas šalyje yra 40 atvejų 100 000 gyventojų, tai jau yra didžiulis sergamumas.
Gydytoja pateikė skaičius, rodančius, kad didėja vaikų sergamumas TB. Tai rodo kiek daug tarp mūsų yra neišaiškintos TB atvejų, kad suserga net vaikai. „XXI amžiuje vaikai neturi sirgti tuberkulioze, nes yra visos sąlygos – diagnostika, skiepai“, – sakė ji.
R.Jovaišaitė pateikė ir sergamumo tuberkulioze statistiką Šilutės rajone. 2013 metais sirgo 70 žmonių, iš kurių 3 vaikai; 2014-aisiais sirgo 57 žmonės, iš jų 2 vaikai; 2016 ir 2017 metais sirgo po 31 žmogų, iš kurių buvo po 1 vaiką.
DOTS kabinetas laukia paramos
Vienas didžiausių iššūkių gydant TB, anot R.Gylienės yra tai, jog DOTS strategija neįgyvendinta, nes nėra kaip motyvuoti ligonį, kad jis kasdien ateitų išgerti jam skirtus vaistus. Kad šioje vietoje yra nesklandumų, patvirtino ir Šilutės rajono savivaldybės gydytoja Kristina Surplė.
2016 metais ministro reglamentuotoje DOTS strategijoje minima, kad pacientai, penkias dienas išgėrę vaistus, turėtų gauti maisto paketą ar tam tikrą sumą pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti prekių parduotuvėje. Įstatyme numatyta, kad šios lėšos turėtų būt skirtos iš ES fondų. Tačiau šiandien DOTS kabinetas dar neturi galimybės naudotis šia parama.
Visgi K.Surplė viliasi, kad per artimiausius mėnesius ši problema bus išspręsta ir DOTS kabinetas galės tinkamai vykdyti savo misiją bei motyvuoti pacientus.
Kita problema – žmonės bijo, kad į DOTS kabinetą atėjęs žmogus TB užkrės ir kitus. „Į kabinetą ateina tik tie pacientai, kuriems nėra paskirtas ambulatorinis gydymas ir jie nebeužkrečia nieko“, – pabrėžė K.Surplė.
DOTS kabinetas Šilutėje savo veiklą pradėjo pernai liepą, jis įkurtas Tulpių g. 14, Greitosios medicinos pagalbos pastate. Kabinete dirba atsakinga slaugytoja, kuri yra išklausiusi kursus ir gali teikti DOTS paslaugas. Slaugytoja važiuoja į Klaipėdą parvežti vaistų, kuriais aprūpina rajono šeimos gydytojus, kad jie galėtų teikti laikinąsias DOTS paslaugas (kiekvieną dieną duoti vaistų pacientui ir taip vykdyti kontrolę). Svarbi DOTS slaugytojos paskirtis – informuoti ligonį gydantį pulmonologą ir šeimos gydytoją, jeigu pacientas nutraukė gydymą. Tokiu atveju yra galimybė jį priverstinai gydyti Alytaus TB ligoninėje.
Šilutės DOTS kabinete registruota 20 pacientų, iš kurių 4 miesto gyventojai, 16 iš kaimų. 11 žmonių jau baigė gydymą, kiti jį dar tęsia. 1 asmuo nesilanko ir negeria vaistų, todėl ruošiami dokumentai ir jis priverstinai bus gydomas Alytuje.
Parengė siūlymą ministerijai
Pernai Šilutėje buvo išaiškintas atviros TB atvejis vienos mokyklos moksleivei, ir tai sukėlė daug nerimo moksleivių tėvams. Dėl šios priežasties Savivaldybės vadovai nusprendė pasiūlyti visiems mokyklų mokiniams pasitikrinti dėl TB. Savivaldybės atstovai taip pat darė susirinkimus su gydymo įstaigų vadovais, sudarė paslaugų teikimo sutartis dėl tuberkulino mėginio išlaidų kompensavimo iš Savivaldybės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Ši akcija vyks iki kovo 30 dienos. K.Surplės žiniomis, jau pasitikrino daugiau kaip 1000 vaikų.
Savivaldybės atstovai tikisi, kad nė vienas moksleivis nebus užsikrėtęs, tuo pačiu pripažįsta, kad kiekvienas TB atvejis yra skaudus tiek mokinio šeimai, tik įstaigų vadovams, o ligonio laukia ilgas gydymas. Jis taip pat patiria spaudimą iš visuomenės.
Savivaldybė parengė raštą Sveikatos apsaugos ministerijai su siūlymu į profilaktinių mokinių sveikatos patikrinimų sąrašą įtraukti ir tuberkulino mėginio atlikimą. Nes dabar šis patikrinimas mokiniams atliekamas tik kartą, kai sueina 7 metai, o galėtų būti atliekamas dažniau. Savivaldybėje jau gautas atsakymas, kad sveikatos komitetas svarstys šį siūlymą.