„Rundina, dikta – ta y fest merga“, – šišioniškišką komplimentą, reiškiantį „apvali, tvirta yra šauni mergina“ lengvai ištaria 18-metė juknaitiškė Greta Gudaitytė.
Lietuvininkų tarme mergina domisi nuo šeštos klasės. Greta pati yra šišioniškė, jos seneliai, proseneliai čia gyvenę. Mokydamasi Šilutės pirmojoje gimnazijoje, paskatinta mokytojos Vaidos Galinskienės Greta ėmė labiau gilintis tik į šio krašto tarmę, bet ir į istoriją, kurią, anot jos, turėtų žinoti kiekvienas, save vadinantis šilutiškiu.
Jaunoji lietuvininkų tarmės puoselėtoja dalyvavo daugelyje konkursų, laimėjo prizines vietas.
Mergina buvo viena iš šešių Pirmosios gimnazijos abiturientų, kuriems 2017 metais buvo skirtos vienkartinės stipendijos už kryptingą, labai gerą mokymąsi, prizines vietas olimpiadose, aukštus valstybinių brandos egzaminų rezultatus, puikius pasiekimus kūrybinėje, visuomeninėje veikloje.
Svarsto, ką rinktis
Gabi mergina dar svarsto, kokią kryptį gyvenime rinktis, todėl šiemet nestojo į universitetą, o išvažiavo pas užsienyje gyvenančius tėvus.
„Mano Zodiako ženklas – Svarstyklės. Esu tipinė jų atstovė, sprendimus priimu tik gerai apsvarsčiusi. O jei pasirinkimas – labai svarbus, tai būtinai turiu išklausyti aplinkinių nuomonę. Būtent todėl iki šios dienos nežinau, ko noriu gyvenime. Jeigu būčiau pasilikusi Lietuvoje, tikriausiai taip pat niekur nebūčiau stojusi“, – atvirauja Greta.
Merginos tėvai ir brolis jau penkerius metus gyvena Švedijoje, ten gerai įsitvirtino ir į Lietuvą grįžti neketina.
Kasmet, per vasaros ir žiemos atostogas, Greta važiuodavo pas juos ir, kaip pati sako, pritapti ten nebuvo sunku. Anot jos, švedai nelabai skiriasi nuo lietuvių, tik gal daugiau šypsosi ir mandagiau vairuoja. Kadangi Greta pati vairuoja, negalėjo nepastebėti skirtumo.
„Šiuos metus skirsiu mokytis švedų kalbos. Jau greit lankysiu mokyklą, kurioje jos mokysiuos. Šie metai bus apsisprendimo metai. Reikia gi pagaliau nuspręsti, ko noriu iš gyvenimo“, – sako Greta.
Laisvalaikį mergina leidžia įvairiai. Kol gyveno Šilutėje, mėgdavo eiti pasivaikščioti ar pabėgioti, tapyti.
Išvažiavusi į Švediją, Greta laisvu laiku mokosi kalbą.
Turėjo vieną iš geriausių mokytojų
Greta prisimena, kad pažintis su lietuvininkų tarme įvyko šeštoje klasėje, kai ji dar mokėsi Juknaičių pagrindinėje mokykloje. Tarme sudomino folkloro ansamblio vadovė Rasa Gailiuvienė.
„Ir šiandien dar pamenu jos išmokytą pasakojimą apie „plėkšnės sniukį“. Jis visuomet pralinksmindavo publiką“, – pasakoja mergina.
Vėliau Greta pradėjo lankyti Šilutės pirmąją gimnaziją. Ir, jos žodžiais sakant, vadeles perėmė lietuvių kalbos mokytoja Vaida Galinskienė.
Priminsime, kad V.Galinskienė, kaip ir Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, yra vienos iš nedaugelio mūsų kartos žmonių, kurios moka lietuvininkų tarmę, ją populiarina įvairiuose rajono ir respublikiniuose renginiuose. Kalbininkas, Klaipėdos universiteto doc. dr. Jonas Bukantis yra sakęs, kad šių dviejų moterų tarmė yra pati autentiškiausia, gryniausia.
Sužinojusi, jog lietuvininkų tarmė yra mirštanti – tėra likę vos keliolika iš prigimties ja kalbančių žmonių, Greta panoro labiau ją pažinti. Ir mokėsi pas vieną geriausių lietuvininkų tarmės perteikėjų – V.Galinskienę.
Šiandien mergina nesunkiai beria šišioniškiškus pasakymus, kaip antai „Mana akys gor prėš akinius atsistojo“ (tai reiškia nuostabą) ar „Vėliju jums giliukį didelį stukį“ („Linkiu jums daug laimės“).
Šiemet pasistengė
Tarmiškai kalbanti mergina dalyvavo daugelyje konkursų. „Renginių ir konkursų buvo daug. Nemanau, kad visus dabar atsiminsiu“, – sako Greta ir vardija įsimintiniausius.
Kasmet Bikavėnuose vykdavo festivalis „Pažinsi tautosaką – atrasi save“, jame dalyvavo keturis kartus. Ten visada patikdavo: jauki aplinka, šilti žmonės, galimybė susitikti su senais pažįstamais.
Pirmaisiais gimnazijos metais dalyvavo projektiniame renginyje „Tarmė – mano savastis“, kuris vyko Klaipėdoje, konkurse „Tramtatulis“, varžytuvių „Tarmių lobynai“ respublikiniame ture laimėjo I vietą. Būdama vienuoliktokė, dalyvavo meninio skaitymo konkurse „Skaitau tarmiškai“ ir tapo laureate.
„O paskutiniaisiais gimnazijos metais truputį pasistengiau“, – šypteli Greta. Ji tapo Vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ nacionalinio turo ir „Tarmių lobynų“ varžytuvių respublikinio turo laureate.
Šiemet Greta dalyvavo ir Šilutės H.Šojaus muziejaus direktorės I.Skablauskaitės inicijuotuose skaitymuose lietuvininkų tarme: K.Donelaičio „Metus“ ir H.Šojaus „Pasakas apie paukščius“ įrašė į kompaktinius diskus.
Savo ateities su lietuvininkų tarme Greta sieti neketina. „Esu išvykusi į užsienį, todėl toliau ką nors sieti su tarme būtų labai sunku. Tad kad ir kaip gaila, tai liks šauniais prisiminimais, puikia patirtimi bei žiniomis“, – sako šišioniškių palikuonė.
