Šių metų šūkis: „Kontroliuokite savo kraujo spaudimą!“

blood-pressure-test copyPasaulio sveikatos organizacija (PSO) įkurta 1948 m. balandžio 7-ąją.

Kasmet šią dieną minime kaip Pasaulinę sveikatos dieną. 2013 metų tema – hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas).

Apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Pasaulinės sveikatos dienos šūkis „Kontroliuokite savo kraujo spaudimą!“ pasirinktas todėl, kad labai svarbu laiku nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir pradėti gydyti.

Hipertenzija – pavojinga liga

Hipertenzija padidina širdies miokardo infarkto, insulto riziką, gali sukelti širdies aritmiją, inkstų nepakankamumą, aklumą. Pasaulinės sveikatos dienos kampanijos pagrindinis tikslas yra sumažinti patiriančiųjų širdies miokardo infarktą ir insultą skaičių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Pasaulinės sveikatos dienos šūkiu „Kontroliuokite savo kraujo spaudimą“ dar kartą primena visuomenei apie didėjantį sergamumą arterine hipertenzija ir, kad kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku  pradėti jį gydyti!

Daugėja hipertenzijos atvejų

2012 m. gegužės 16 d. Ženevoje PSO generalinė direktorė Margaret Čen konstatavo, kad kas trečias suaugęs žmogus pasaulyje turi padidėjusį kraujo spaudimą ir kas dešimtas serga diabetu.

1980 m. apie 40 proc. PSO Europos regiono ir 31 proc. PSO Amerikos regiono suaugusių gyventojų turėjo padidėjusį kraujo spaudimą. Dėl profilaktikos 2008 m. šie rodikliai sumažėjo iki 30 proc. ir 23 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Manoma, kad 2008 m. nuo jų pasaulyje mirė 17,3 mln. žmonių. Iš šio skaičiaus 7,3 mln. – nuo koronarinių širdies ligų ir 6,2 mln. – nuo insulto.

Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje taip pat pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi – širdies ir kraujagyslių ligos. 2011 m. kraujotakos sistemos ligos lėmė daugiau nei pusę, t.y. 56,3 proc., visų mirčių. Didžiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys, mirę nuo išeminės širdies ligos (63,8 proc.) bei cerebrovaskulinių ligų (24,6 proc.). Didžioji dalis (84,9 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys.

Didžiausios problemos – diabetas ir nutukimas

Pirmą kartą į pasaulio sveikatos apsaugos statistikos pranešimą įtraukti duomenys apie žmones, kurių kraujyje yra padidėjęs gliukozės kiekis. Pasaulyje šią sveikatos problemą turi apie 10 proc. gyventojų, o Ramiojo vandenyno salyne kai kuriose valstybėse – net trečdalis gyventojų. Negydant diabeto vystosi širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas, aklumas.   Kita didelė problema yra nutukimas. Per 1980-2008 m. laikotarpį kiekviename pasaulio regione nutukusiųjų padvigubėjo. Šiandien pusė milijardo žmonių (12 proc. pasaulio gyventojų) kenčia nuo nutukimo.

Daugiausiai nutukusiųjų yra PSO Amerikos regione (26 proc. suaugusių gyventojų), o mažiausiai – PSO Pietryčių Azijos regione (3 proc.). Visame pasaulyje moterys yra labiau nutukusios negu vyrai, todėl jos turi didesnę riziką susirgti diabetu, širdies ligomis ir kai kuriomis vėžio formomis. Šiuo metu du trečdaliai visų mirčių pasaulyje įvyksta nuo lėtinių neinfekcinių ligų.

Daug druskos – paslėpta

PSO pranešime atkreipiamas dėmesys į druskos vartojimo mažinimą, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, mažinančių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat pateikiamas druskos vartojimo mažinimo programos pavyzdys, taikomas Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje, kurio rezultatas – hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimas.

Daugelyje PSO Europos regiono šalių daugiau nei du trečdaliai visos su maistu suvartojamos druskos yra paslėpta. Ji naudojama maisto pramonėje gaminant duoną, sūrį ir kt. produktus. Taip pat daug druskos, riebalų ir cukraus naudojama greito maisto ir kitose maitinimo įmonėse. Ši informacija turi būti skleidžiama, kad žmonės atkreiptų dėmesį pirkdami maisto produktus, skaitytų maisto prekės etiketes ir mažintų suvartojamos druskos kiekį.

Kas yra kraujospūdis?

Arterinis kraujospūdis – kraujo slėgis į arterijų sieneles. Širdis veikia kaip siurblys – su kiekvienu jos raumens susitraukimu arterijose padidėja slėgis. Kraujospūdis širdies susitraukimo momentu būna didžiausias ir vadinamas sistoliniu. Širdies raumens atsipalaidavimo metu (tarp susitraukimų) kraujospūdis būna mažiausias ir vadinamas diastoliniu.

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių ligomis, nepavojingas kraujospūdis yra iki 140/90 mm Hg. Didesnį jau būtina mažinti.

Kas yra hipertenzija?

Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis tam tikrus organus: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mm Hg.

Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra žinomos. Tai yra daugiaveiksmis kraujospūdžio reguliavimo sutrikimas. Pastebėta, kad arterinė hipertenzija yra paveldima.

Kita aplinkos veiksnių teorija teigia, kad įtakos turi gyvensena (mityba, per didelis valgomosios druskos kiekis, kalcio, magnio, kalio stoka), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, lėtinis stresas, triukšmas, bloga socialinė ir ekonominė aplinka, nutukimas, cukrinis diabetas, hormonų apykaitos pokyčiai organizme nėštumo metu, klimakteriniu periodu, paauglystėje.

Iš visų diagnozuotų hipertenzijų pirminė arterinė hipertenzija sudaro 92-94 proc.

Antrinė arterinė hipertenzija atsiranda sergant tam tikromis ligomis: inkstų ligomis (glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikais), endokrininėmis ligomis (tirotoksikoze, endokrininių organų navikais), esant aortos lanko patologinėms būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį (kontraceptinius preparatus, gliukokortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius preparatus), piktnaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais.

Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5-10 proc. visų šios ligos atvejų.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:

* paveldimumas (jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti hipertenzija);

* amžius – paprastai serga vyresni negu 35 metų amžiaus žmonės;

* rūkymas;

* alkoholis;

* padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;

* cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita;

* netaisyklinga mityba (per didelis druskos, riebalų, mažas kalio vartojimas);

* antsvoris, nutukimas;

* mažas fizinis aktyvumas;

* stresas, nerimas, depresija.

Pagrindiniai ligos simptomai

Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą.

Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai.

Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jų metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.