Šiukšlių rūšiavimas duoda naudą – gali sumažinti mokesčių naštą

SIUKLIADEZES 3Kai pernai Šilutės rajone individualių valdų savininkams buvo išdalinta 5000 konteinerių komplektų, skirtų antrinėms žaliavoms rūšiuoti, prognozės išsipildė: antrinių žaliavų rūšiavimas šoktelėjo dvigubai, o išvežamų buitinių atliekų kiekis sumažėjo perpus.

Vadinasi, rajono gyventojai supranta atliekų rūšiavimo naudą, ir žengia link to, kad būtų mažinami mokesčiai už atliekų tvarkymą.

Pavyko atsiskaityti už paslaugas ir sumažinti skolą

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Losius sakė, kad vykdant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą, praėjusių metų pradžioje gyventojams ir įmonėms už atliekų tvarkymą priskaityta 1 180 515 eurų. Iš šios sumos gyventojams pritaikyta 64 723 eurai lengvatų.

Per metus buvo surinkta 1 104 606 eurų. Ši suma, anot A.Losiaus, leido visiškai atsiskaityti su atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjais už 2015 metų paslaugas ir sumažinti Savivaldybės ankstesnį įsiskolinimą jiems nuo 647 025 iki 495 428 eurų, t.y. 151 597 eurų.

Mokesčių už atliekų tvarkymą surinkimas padidėjo ir todėl, kad per 2015 metus nustatyti 136-ių garažų savininkai, nemokėję už šiukšlių išvežimą, – jiems buvo išrašyti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai. Taip pat apmokestinti 44 individualių namų savininkai, iki tol nemokėję už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą.

Pasak pašnekovo, didelis dėmesys buvo skirtas atliekų tvarkymo ir vežimo kontrolei – globalia pozicionavimo sistema (GPS) buvo kontroliuojami UAB „Ecoservice“ šiukšliavežių maršrutai. Ši kontrolės priemonė ir atsakingi gyventojai, antrinių žaliavų nebemetantys į buitines atliekas, padėjo 2015 metais komunalinių atliekų kiekį sumažinti 361,49 tonos, palyginti su 2014 metais.

Primename, kad už išrūšiuotas antrines žaliavas (popierių, stiklą, plastmasę, metalą) nei gyventojams, nei įmonėms, nei Savivaldybei mokėti nereikia, o apmokestinamos tik bendros buitinės atliekos.

Kitais metais laukia kainų pokyčiaiSIUKLIADEZES 1

Tačiau neaišku, ar dėl buitinių atliekų kiekio sumažėjimo Savivaldybei pavyks sumažinti atliekų tvarkymo mokestį, nes Vyriausybė dabar rengia bendrą visai Lietuvai atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodiką.

Mat įvairiose savivaldybėse ši rinkliava skaičiuojama skirtingai: vienose – pagal gyventojų turimų patalpų plotą, kitose – pagal patalpose gyvenančių žmonių skaičių. Dabar planuojama parengti mišrią metodiką, ir neaišku, ar ji padidins, ar sumažins Šilutės rajono gyventojams šiuo metu taikomą rinkliavos tarifą – 7 ct/kv.m.

Pasak A.Losiaus, pastaruosius dvejus metus buitinių atliekų kiekis, surenkamas Šilutės rajone, mažėjo, todėl rinkliavos tarifas 2014 metais buvo sumažintas 1 euro centu. Gyventojai galbūt to nelabai pajuto (pavyzdžiui, jei 2013 metais mokėdavo 324 Lt, tai 2014 metais – 300 Lt), bet Savivaldybė nebesurinko nemažų sumų. Tačiau vis tiek pernai atliekų tvarkymo paslauga Savivaldybei nebeatnešė nuostolio, nes, kaip minėta, gelbėjo atliekas rūšiuojantys gyventojai ir atliekų tvarkytojų kontrolė.

Beje, keistis (mažėti ar didėti) atliekų tvarkymo rinkliavos kaina galės ir dėl kitos priežasties – šiemet baigiasi sutartis su atliekų tvarkytoju – UAB „Ecoservice“, todėl bus skelbiamas naujas paslaugų pirkimo konkursas. Atliekų tvarkymo kainą gyventojams lems tai, kokias sąlygas pasiūlys konkurso laimėtojas.

Problema – daugiabučių gyventojai  

Tačiau Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrius ketina ieškoti dar daugiau būdų, kaip sumažinti apmokestinamų atliekų kiekį ir suaktyvinti Šilutės rajono gyventojus rūšiuoti antrines žaliavas.

Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad kol kas mažiausiai antrines žaliavas rūšiuoja daugiabučių namų gyventojai. Butuose gyvenantys žmonės sako, kad neturi sąlygų laikyti kelias šiukšliadėžes, į kurias galėtų rūšiuoti atliekas.

Pasak R.Rimkaus, paskatinti žmones rūšiuoti tikėtasi nauju projektu, kuris buvo parengtas pernai. Pagal jį buvo numatyta prie tvarkingų daugiabučių įrengti ir aptverti atliekų surinkimui skirtas aikšteles. Gyventojai į jas galėtų patektų tik su elektroniniais raktais. Aikštelėse gyventojai į atskirus konteinerius išmestų buitines atliekas ir antrines žaliavas, o pasvėrus buitines atliekas būtų galima nustatyti faktinį jų kiekį, matyti mažėjimą, jei gyventojai šiukšles rūšiuos. Tai įvertinus, būtų galima sumažinti atlietų tvarkymo mokestį konkrečiam namui.

Deja, tokių aikštelių įrengimo projektas nesulaukė finansavimo. Bet, Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo teigimu, šis projektas ir dabar nėra užmestas į stalčių, tad ir toliau intensyviai ieškoma būdų, kaip gauti pinigų jam įgyvendinti.

Pirks ir įrengs daugiau konteinerių

Aplinką mažiau teršti padės ir mažins bendrųjų atliekų kiekį dar viena rūšiavimo galimybė – Savivaldybė ketina pirkti tekstilei skirtus rūšiavimo konteinerius.

Dabar dažnai į buitinių atliekų konteinerius patenka įvairių drabužių, audinių, batų. Juos gyventojai turėtų vežti į Rumšuose esantį sąvartyną, bet niekas iki šiol nesiryžo užsiimti tokiu vežiojimu.

Jau yra rengiamas projektas ir, jei pasiseks gauti finansavimą, tekstilės surinkimo konteineriai pirmiausia bus pastatyti Šilutės mieste.

Pernai Šilutės rajono gyventojams buvo išdalinta 2000 kompostavimo konteinerių. Ne visiems norintiesiems jų užteko. Tad šiemet rengiami dokumentai ir kitais metais  ketinama nupirkti dar 2000 kompostavimo konteinerių – jie bus didesni nei dabar išdalinti gyventojams. Tokio kiekio, anot R.Rimkaus, turėtų užtekti visiems pageidaujantiesiems.

Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad pernai Šilutėje įrengta parodomoji pusiau požeminių konteinerių aikštelė, kurioje yra įrengti ir atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Todėl pasikeitė aplinkos estetinis vaizdas, nesimėto šiukšlės, jų neišpučia vėjas, nesklinda kvapai, galų gale, tokių konteinerių nenaršo benamiai ar valkataujantys gyvūnai.

„Senieji buitinių atliekų konteineriai taps svetimkūniais. Planuojame mieste įrengti daugiau pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o kilnojamuosius išvešime į kaimiškąsias seniūnijas, kuriose jų labai trūksta“, – sakė R.Rimkus.