Primename, kad Vėlinių laikotarpis mūsų krašte nuo seno apėmė ir visą spalio mėnesį (vienas senųjų spalio pavadinimų – Vėlinis), o ypač spalio pabaigą (Vėlinių šventės pradžia buvo siejama su spalio 28 d. rengiamu Simajudo turgumi, vadinamu Vėlių paminiekais). Tai ne vien liūdesiu paženklintas metas: jam labiau būdingas bendrystės skatinimas – giminėje, bendruomenėje, prisiminimams apie savo šaknis išreiškiant padėką pagarbą savo protėviams, taip pat skiriant daug dėmesio anapusiniam pasauliui, dėkojant gamtai už derlių ir kitas gėrybes, rūpinantis vargstančiais, skleidžiant gerumą.
Remdamiesi tradicijomis, kviečiame visus spalio–lapkričio mėnesiais užsiimti šiomis veiklomis, įtraukiant į jas jaunimą:
Pagerbti protėvius, mūsų kraštui svarbias asmenybes aplankant pilkapius, žymių asmenų kapus, apleistus kapus, juos sutvarkant ir papuošiant žvakelėmis (nepamirštant vėliau nurinkti jų indelius), surengiant žygius partizanų keliais, aplankant bunkerius, organizuojant atminimo vietose renginius.
Išreikšti padėką protėviams ir Žemei už gamtos gėrybes puošiant savo aplinką – kuriant papuošimus su rudeninio derliaus ir protėvių pagerbimo ženklais, kurie galėtų būti padaryti iš gamtos dovanų (pačių išlietos vaškinės žvakės ir pan.).
Padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos: tai galėtų būti senelių namų, SOS vaikų kaimų ir socialiai remtinų žmonių lankymas, renginių jiems organizavimas, skatinimas padėti žmonėms kasdieninėse situacijose.
Rengti senąsias rudeninių turgų tradicijas atspindinčius renginius – nuo seno spalį vykdavo rudeniniai turgūs, kuriems buvo būdinga ne tik prekyba derliaus gėrybėmis, bet ir plati kultūrinė programa. Šiuose turguose būta daug muzikavimo, karuselių, žaidimų, loterijų, vaidinimų, net meškų šokdinimo. Tokie turgūs galėtų puikiai tikti ir šiandieniniam gyvenimui – tiek plačiajai visuomenei, tiek siauresniame rate.
Rengti bendruomeninius renginius (mokyklos, kaimo, seniūnijos, kraštiečių), tinka vakaronės ar kiti renginiai su suneštinėmis vaišėmis, žaidimais, varžybomis, pasakojimais, dainomis, kurios skatina bendrystę tarp skirtingų kartų, kaimynų
Skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą. Nuo seno Vėlinių laikotarpiu vykdavo giminių susibūrimai, šį paprotį verta gaivinti, įtraukiant vaikus į pasirengimą giminių suvažiavimams, paraginant kurti giminės medžius ir pan.
Gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę. Tai ypač svarbu jaunimui, nes senųjų papročių daug kas nebeišmano, laiko nereikšmingais, nors mirtis yra dėsninga žmogaus būties dalis.
Skelbdami šią akciją, kviečiame šiuo laikotarpiu visus tarti NE siaubo, žiaurumo ir blogio platinimui, nes tai daro žalą vaikų ir pažeidžiamų žmonių psichikai. Lietuvoje vis labiau plinta Helovinas, kuriame įsivyrauja su mirtimi susiję gąsdinantys siaubūnai ir šiurpinantys veiksmai, pabrėžiamas demoniškas mirties pavidalas, o tai itin nedera su mūsų lietuviškais Vėlinių papročiais, kurie skatina pagarbą mirusiųjų pasauliui. Helovino renginiai vis labiau užgožia Vėlines, nes daug kur pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki lapkričio antros savaitės, neišskiriant Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų. Jie vyksta miestų parkuose, dvaruose, kitose kultūros paveldo vietose. Helovino organizavimu dažnai užsiima valstybinės švietimo ir kultūros įstaigos, o kai kur net vaikų darželių aplinka dekoruojama šiurpą keliančia atributika. Į Helovino renginius vis labiau įtraukiami vaikai, neretai jie ir patys vaidina siaubūnus ar kraujais apsipylusias aukas, o verslininkai skelbia nuolaidas lankytojams su mažais vaikais į siaubą propaguojančius renginius.
Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas smurtiniu pobūdžiu pasižyminčią, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinančią, baimę ar siaubą sukeliančią, nusikalstamą veiką modeliuojančią informaciją įvardija kaip žalingą nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Ne veltui šis įstatymas tokį poveikį nepilnamečiams draudžia ir riboja, nurodydamas visų pirma valstybės institucijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, taip pat nepilnamečių tėvų atsakomybę.
Tarybos nuomone, būtina riboti Helovino renginių organizavimą tam tikrose vietose. Renginiai, pasižymintys siaubą keliančiomis dekoracijomis, gana dažnai rengiami švietimo įstaigose, o tai nedera su diegiamu įtraukiuoju ugdymu, šiurpinantys vaizdiniai ypač žalingi jautrios psichikos specialių poreikių vaikams. Tokie vaizdiniai kenkia vaikų psichikai, smurtinis turinys gali kelti nerimą, baimę, miego sutrikimus ir hiperaktyvumą, stiprinti vaikų nuostatas elgtis agresyviai, skatinti pripratimą prie smurto, dėl to jie tampa mažiau jautrūs kitiems žmonėms.
Sunku atsiriboti nuo vaikų ir tuomet, kai Helovino renginiai organizuojami viešosiose erdvėse. Todėl abejotina, ar tokiems renginiams išduodami leidimai nepažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų.
Etninės kultūros globos tarybos inf.